Kodėl gamta yra žmogaus sielos atgaiva?

Gamta nutildo kasdieninius žmogaus rūpesčius, nerimą, jos grožybės pripildo sielą šventų pajautų, jos gyvenimo ritmas padeda patikėti nesugriaunama pasaulio tvarka. Todėl jos peizaže žmogus patiria sielos atgaivą, būties grožį ir pilnatvę. Gamta yra pilna išminties, iš jos galime pasimokyti, ji praturtina mūsų dvasią. Žmogaus ir miško darna lemia būties džiaugsmą, gyvenimo gerovę, todėl turime itin artimą ryšį su juo. Būtent tokį dvasinį žmogaus ir kraštovaizdžio ryšį galime įžvelgti viename ryškiausių devyniolikto amžiaus Lietuvos romantikų Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Poemoje pasakojama labai tikroviška Anykščių šilelio dramatiška istorija, siekianti pagonybės laikų šventąsias girias, ir baigiama carinių pareigūnų savivalės aktu. Antanas Baranauskas savo poemoje pabrežia miško ir Lietuvos likimo temą (pagrįsk!), kalba apie tautos dvasios turtingumą, tėvynės likimą suniokojus girią. Poemoje kuriamas ne konkrečios vietos, ne tam tikro laiko, o apibendrintas gamtos grožybės paveikslas. Kūrinys atskleidžia, jog giriai nykstant, kartu nyksta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!