Ko šiandieninis žmogus gali pasimokyti iš graikų mitų? Kalbėjimas

Ko šiandieninis žmogus gali pasimokyti iš graikų mitų?

Graikų mitai padėjo sukurti Europos kultūros pagrindą ir buvo vienas svarbiausių veiksnių, suformavusių tuometinę europiečių pasaulėžiūrą. Šie mitai, pasakojantys įvairias legendas apie dievus ir pusdievius, stipriai įtakojo meno, filosofijos bei literatūros sritis. Nors graikų mitologijos pasakojimai nebuvo tikslūs ir sklido iš lūpų į lūpas, tai buvo žmonių įkvėpimo ir tikėjimo šaltinis. Visi šie, vaizduote paremti pasakojimai, moko šiuolaikinį žmogų apie gyvenimo išbandymus bei skiepija žmogiškąsias vertybes.

Visų pirma, graikų mitai atskleidžia savimeilės kainą. Yra žmonių, kurie simpatizuoja patys sau ir nemoka parodyti meilės kitiems. Toks egoizmas ne tik susuka protą, bet ir atbaido aplinkinius nuo šių žmonių. Tokia situacija aprašoma viename graikų mite apie Narcizą. Narcizas – tai nepaprasto grožio jaunuolis, kurio geidė beveik kiekviena mergina ar nimfa. Tačiau išdidus Narcizas visų jų meilę atstūmė, taip įžeisdamas pačią meilės ir grožio deivę Afroditę. Keršto ir teisingumo deivė Nemesidė, atstumtųjų paprašyta, padarė taip, kad sykį ankstyvą pavasarį, grįždamas iš medžioklės, Narcizas skaidriame šaltinio vandenyje pamatė savo atvaizdą ir pats save įsimylėjo. Jis ėmė taip savimi grožėtis ir gėrėtis, kad niekas jam daugiau neberūpėjo: nei medžioklė, nei mokslai, nei valgis, nei miegas. Narcizas taip ir liko sėdėti prie šaltinio: jis vis žiūrėjo į savo nuostabų atvaizdą ir nebegalėjo nuo jo atitraukti akių. Galop Narcizas sumenko, sunyko ir mirė. O ten, kur į žalią žolę nusviro jo galva, išaugo balta kvapni gėlė – narcizas. Tokių meilės sau ir egoizmo pavyzdžių galima rasti ir šiuolaikinėje visuomenėje. Taigi, graikų mitai šiandieniniam žmogui atskleidžia savimeilės kainą.

Graikų mitologija moko žmogų būti doram ir sąžiningam. Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus, siekdamas išsvajotų dalykų, pamiršta sąžiningumą ir dorumą. Dėl tokio elgesio jis gali užsitraukti aplinkinių rūstybę ir tapti nepatikimu. Taip nutiko ir Sizifui – graikų mito veikėjui. Jis visoje Graikijoje garsėjo įvairiomis žiniomis ir gudrumu. Sizifas permanydavo ir žmonėms išduodavo dievų paslaptis. Už tai supykęs Dzeusas nusiuntė pas Sizifą mirties dievą Tanatą. Tačiau Sizifas ir jį sugebėjo pergudrauti: sukaustė Tanatą grandinėmis ir taip pralaikė kelerius metus. Dėl to sutriko pasaulio tvarka – žmonės nustojo mirti. Tik Dzeuso pasiųstas karo dievas Arėjas išlaisvino mirties dievą Tanatą, kuris iš karto pasirinko Sizifą savo pirmąja auka. Tačiau net iš Hado karalystės, apgavęs dievus, Sizifas sugebėjo ištrūkti. Už savo nuolatines apgaules ir pasaulio tvarkos griovimą Sizifas pagaliau sulaukė amžinos bausmės: dievai sugrąžino jį į pomirtinę karalystę ir pasmerkė amžinai risti į aukštą statų kalną didžiulį akmenį. Kaskart pasiekus viršūnę akmuo išsprūsta Sizifui iš rankų ir su trenksmu nurieda žemyn – ir jam tenka pradėti vargti iš naujo. Šis pasakojimas puikiai parodo, kad nedori ir klastingi žmonės visada sulaukia atpildo. Taigi, graikų mitologija moko šiandieninį žmogų būti sąžiningam ir gyventi dorai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!