Ko šiandieninis žmogus gali pasimokyti iš graikų mitų? Kalba

Ko šiandieninis žmogus gali pasimokyti iš graikų mitų?

(,,Orfėjas ir Euridikė”, ,,Sizifas”, ,,Dedalas ir Ikaras”, Homero ,,Odisėja“, Sofoklio ,,Antigonė“).

Mitai – senoviniai fantastiniai pasakojimai, aiškinantys pasaulio ir žmogaus prigimtį, įvairius būties reiškinius. Graikų mitai – tai legendos apie dievus ir padavimai apie didvyrius, senosios Heladės (Graikijos) herojus. Mituose atsispindi ne vien senosios visuomenės santykiai ir tikėjimai. Juose slypi ir žmonijos moralinės vertybės, kurių neužnešė laiko dulkės. Mituose randame daug gražių, be galo žmogiškų elementų, kurie ir mūsų dienomis tebesudaro moralinių principų pagrindą.

Visu pirma, šiandieninis žmogus iš Antikos mitų gali pasimokyti tikrosios meilės. Būtent toks meilės tikrumas, kurio turi išmokti šiuolaikinis žmogus, akcentuojamas mite apie Orfėją ir Euridikę. Kūrinyje rašoma, kad Euridikei iškart po vestuvių įkanda gyvatė ir ji miršta nuo jos nuodų. Orfėjas kenčia begalinį sielvartą, todėl susiranda urvą, kuris veda į Hado karalystę, mirusiųjų pasaulį, kad pabandytų ją susigrąžinti. Orfėjas atsiduria prie Sikso upės, per kurią mirusių žmonių vėles kelia senasis valtininkas Charonas. Jis susižavi Orfėjo daina ir perkelia jį per upę. Galiausiai Orfėjas atsiduria mirusiųjų karalystėje. Joje gyvena Hadas, požeminio pasaulio dievas, išgirdęs Orfėjo dainavimą nusprendžia jam grąžinti Euridikę, tačiau iškelia vieną sąlygą, Orfėjui draudžiama atsigręžti į Euridikę iki tol, kol jie išeis iš požeminio pasaulio. Dėl pernelyg didelio entuziazmo jis neįvykdė sąlygos, Euridikė dingo amžiams. Orfėjas išryškėja kaip besąlygiškai mylintis, tikrąją meilę įprasminantis asmuo, kuris gali parodyti XXI a. žmogui, kokia yra tikroji meilė.

Šiandieniniam žmogui iš graikų mitų taip pat yra verta išmokti sąžiningumo, kurio yra mokoma mite apie Sizifą. Sizifas - įtakingas Korinto karalius. Jis puikuojasi savo santykiais su Olimpo dievais ir pradeda elgtis nesąžiningai. Sizifas išpasakoja dievų paslaptis ir už tai Dzeusas nubaudžia jį mirti, išsiunčia į Hado karalystę. Sizifas nenori mirti, todėl liepia savo žmonai Meropei jo nelaidoti, kad jis vėliau galėtų grįžti. Sizifas, atsidūręs mirusiųjų pasaulyje, prašosi Hado atgal į žemę tam, kad lieptų savo žmonai jį palaidoti. Hadas jį išleidžia, kad tas, mirties dievo Tanato globojamas, galėtų įkalbėti žmoną deramai jį palaidoti. Išleistas Sizifas liepia surakinti mirties dievą grandinėmis ir įkalinti rūmų požemiuose. Po šio įvykio pasaulyje pasidaro betvarkė, niekas negali mirti, todėl susirūpinęs Hadas išsiunčia pasiuntinį Hermį, kuris suranda surakintą Tanatą ir jį išlaisvina. Galiausiai Sizifas dėl savo melagysčių yra nubaudžiamas dirbti bergždžią ir beprasmį darbą. Jis yra priverstas ridenti didelį akmenį į statų kalną, kol šis pasiekia viršūnę, tada iš karto akmuo vėl nurieda žemyn, ir Sizifas turi pradėti darbą iš naujo. Tokia žiauri bausmė moko ir Sizifą, ir žmogų, bendrąja prasme, kad nesąžiningumas nelieka neįvertintas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!