Knygos ,,Skrydis be sparnų‘‘ refleksija

Nors knyga ir nėra stora, bet man ją sunkiai sekėsi skaityti. Gal todėl, kad pradžioje pratarmė pasirodė neįdomi ir neįtraukianti, o gal todėl kad ne visada mėgstu skaityti knygas, ir skirti joms laiko, nes auginu nedidelį sūnų, kuris suryja visą mano laisvą laiką. Bet pradėjusi skaityti toliau, pasidarė įdomu skaityti. Norėjosi sužinoti, kaip toliau klostėsi autoriaus likimas. Todėl su pasimėgavimu, per vieną vakarą, perskaičiau likusią knygos dalį.
Labiausiai įsiminė autoriaus frazė apie jo kūną - ,,žmogus, kurį savyje taip gerai pažinojau, staiga tarsi buvo įkalintas svetimame kūne- tokiame kūne, kuris nejuda pagal komandas, apskritai nejuda‘‘. Čia man kažkas baisus! Kaip tu visada būdamas sveikas žmogus, turi pavirsti į daržovę, kuri tik vegetuoja... Arba dar viena autoriaus frazė - ,, pradėjau įsivaizduoti ir lyginti savo negalią su tomis kliūtimis, kurias savanoriškai priimdavau, kad išlyginčiau galimybes laimėti‘‘. Būdamas neįgalus, autorius vis bandė save įsivaizduoti sveiku žmogumi, ir galvojo, kaip viską galėtų padaryti dabar. Autorius daug rašo apie laiką, kad laikas ne jo naudai- ,,Taip, laikas yra visa, ką turiu, ir vis dėlto aš jo neturiu‘‘......

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!