Filmo „Skafandras ir drugelis“ refleksija

Peržiūrėjus filmą „Skafandras ir drugelis“ patyriau daug įvairių emocijų. Šis filmas , mane sukrėtė ir privertė susimąstyti apie gyvenimo vertę, be to apie žmogaus stiprybes ir gebėjimą prisitaikyti įvairiose situacijose. Nors šį filmą mačiau jau prieš dvi savaites, bet jis dažnai iškyla atmintyje, kartais visiškai netikėtai. Vis primena tas emocijas, kurias jaučiau žiūrėdama filmą.

Filme paremtas tikra istorija ir jame pasakojama vyro istorija, kuris po staigaus insulto lieka visiškai paralyžiuotas. Jo smegenys funkcionuoja, bet jis negali judėti ir kalbėti, gali tik mirksėti viena akimi. Tai yra siaubinga ir neįsivaizduojama. Stebėjau, kaip Dominykas prisitaiko prie savo situacijos, nors jo kūnas tarsi uždarytas „skafandre“, o siela laisva kaip drugelis. Ši metafora filme yra labai stipri ir man paliko įspūdį.

Labiausiai mane nustebino tai, kaip stipriai žmogus gali prisitaikyti prie neįmanomų sąlygų. Dominykas buvo visiškai paralyžiuotas, bet net ir tokioje situacijoje jis surado būdą išreikšti save. Mane labai sukrėtė, kaip stipri buvo jo valia ir noras gyventi bei kurti. Taip pat įstrigo, kad žmogus gali parašyti knygą tik mirksėdamas viena akimi, tai rodo tvirtą žmogaus vidinę stiprybę ir valią.

Per filmą buvo galima pamatyti įvairias reabilitacijos priemones , tokias kaip masažai, įvairūs pratimus, kvėpavimo terapiją ir nuolatinį specialistų palaikymą. Ypač įdomu buvo stebėti komunikacijos būdą, kai pacientas „rašė“ žodžius mirksėdamas, o logopedė kantriai kartojo raides. Tai parodė, kaip svarbu ieškoti nestandartinių sprendimų net ir labai sunkiomis aplinkybėmis.

Man labai patiko, kaip specialistai bendravo su Dominyku ramiai, švelniai, visada su pagarba. Jie neparodė nuovargio ar susierzinimo, nors bendravimas vyko labai lėtai. Specialistai turėjo ypatingai daug kantrybės. Buvo matyti jų nuoširdų norą padėti ir gebėjimą įsiklausyti. Iš jų galima mokytis kantrybės, supratingumo ir empatijos.

Man ypač svarbu pasirodė tai, kad artimieji palaikė Dominyką ne tik praktiškai, bet ir emociškai. Jie dalijosi savo mintimis, pasakojo naujienas, kvietė jį į pokalbius, net jei bendravimas vyko neįprastomis aplinkybėmis. Atvirumas ir meilė leido jam jaustis svarbiu bei reikalingu. Akivaizdu, kad šeimos ir draugų parama stipriai prisideda prie žmogaus gyvenimo kokybės ir motyvacijos gyventi. Labai jautru buvo stebėti akimirką, kai filmo pabaigoje tėvas paskambino Dominykui, tačiau sunkiai rinko žodžius – tai parodė, kaip greitai gyvenimas gali pasikeisti. Dar visai neseniai Dominykas pats rūpinosi savo tėvu, sėdinčiu vežimėlyje, skuto jam barzdą, o dabar jam pačiam reikalinga nuolatinė pagalba.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!