Knygos „Mažųjų vaidyba“ santrauka

Knygos „Mažųjų vaidyba“ santrauka

Vaidybai, kaip vaiko kūrybinių gebėjimų ugdymui, vis daugiau dėmesio skiriama pastarąjį dešimtmetį. Nuo pat XIX a. pabaigos iki XX amžiaus antrosios pusės mažų vaikų vaidyba buvo tapatinama su žaidimu.

Puoselėjant vaikų vaidybą, kaip žaidimą, pedagogui siūlo­ma laikytis pasyviai. Peteris Slade’as davė pradžią specifinei vaidybinei veiklai, vadinamai drama. Dalyvaudami pedagogo kuria­mame dramos veiksme, vaikai turi galimybę saugiai išbandyti įvairius vaidmenis, „įsistoti į kito batus“, išsiaiškinti skirtingus požiūrius. Juozas Geniušas liko prie nuomonės, jog vaikų teatro tikslas yra vaikų žaidimų ir drami­nių polinkių organizavimas bei tobulinimas. Vaikų teatras turi skleisti tarp vaikų žaidimo meną, o žaidimo menas ar tik nebus teatrinio meno pagrindas, – teigia pedagogas. Vaikas dar neturi reikiamos technikos, kad žaistų panašiai kaip artistas – išlavin­to balso, mimikos, gestų, plastikos.

Vaikų vaidybos, kaip žaidimo, sampratą sustiprino ir XIX a. pab. – XX a. viduryje vyravęs požiūris, jog vaiko kūrybišku­mas meninėje veikloje esąs jo saviraiška. Ypač vertinta terapinė saviraiškos reikšmė: me­ninėje veikloje vaikas išlaisvinąs susikaupusią vidinę įtampą, išsprendžiąs vidinius konfliktus, išreiškiąs jausmus.

Kartu su požiūriu į vaikų vaidybą kaip į žaidimą, vaikų dar­želių ugdymo programose ir praktikoje įsitvirtino drama, kaip aktyvaus mokymosi metodas. Per dramą vaikai žaidžia, vaidina įvairias situacijas tam, kad pagerintų kalbos, pasaulio pažinimo, muzikinės ir kitokios kūrybinės raiškos gebėjimus. Vaidinama paprastai tik grupėje, be žiūrovų. Drama­tizavimas – tai būdas mokytis ir kaupti patirtį. Kartu – patikrinti vaiko supratimą, nes iš poelgių, vaidmenų atlikimo galime spręsti apie išmokimą. Štai siekiama, kad 4–5 m. vaikai judesiu imituotų lietų, vėliau poną, einantį su skė­čiu, paskui, kaip varlytės šokinėja per menamas balutes, kaip tai daro katinėliai, šuneliai, galop... kaip vaikai eina iš darželio dainuodami.

Pasakų sekimas ar vaidinimas, anot Mildos Brėdikytės, panaudojant teatro lėles, labai praplečia vaikų veiklos galimybes. Tyrimai rodo, kad pasakos skaitymas iš knygos turi labai nežymią įtaką vėlesnei vaikų veiklai. Po pasakos vaidinimo su lėlėmis, daugiau nei pusė vaikų bando vaidinti pasakas patys ar su lėlėmis. Iš pradžių beveik pusė vaikų mėgina pakartoti matytą pasaką, o maždaug po 10 minučių jie pradeda improvizuoti savo pačių istorijas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!