Knygoje randu gyvenimo tiesą

Laikui bėgant supratau, kad ne visos knygos tokios. Man pasisekė – aš turėjau mamą, tėtį, senelius, kurie padėjo atsirinkti, patarė kada geriau būtų skaityti vieną ar kitą knygą. Atsimenu, kai būdama antroje klasėje perskaičiau Antuano De Sent-Egziuperi „Mažąjį princą“. Nesupratau joje nieko, maža to – ji man pasirodė nuobodi. Ir tik vėliau,po kelerių metų, aš ją iš tikro „atradau“. Supratau – nereikia skubėti, reikia išmokti skaityti. Knygos augina, bet nelaiku perskaityta knyga gali būti nesuprasta.
Galėčiau tvirtinti, kad mane augino Hanso Kristiano Anderseno pasakos. Jose tiek daug išminties, gerumo, meilės. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs Undinėlės, Piemenaitės ir Kaminkrėčio, bjauraus ančiuko ar mergaitės su degtukais istorijų. Tokias knygas užverti įsitikinęs, kad labai svarbus gyvenime supratimas, atjauta, pasiaukojimas, tiesa, meilė kitam. Nepajutau, kaip šių ar panašių pasakų tiesa tapo mano pačios gyvenimo filosofija.
Dabar esu išranki, gaila laiko knygoms, kurios nieko manęs nemoko. Suprantu, koks gražus, bet ir sunkus yra rašytojo tikslas – auginti, padėti susigaudyti sudėtingame žmonių pasaulyje. O jis toks permainingas. Bet užtat pagrindinės vertybės nesikeičia. Nemeluok, nevok, būk doras – moko šiandieninės knygos vaikams, to paties mokė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!