Knyga turi būti kirvis, kuris iškapotų mumyse užšalusią jūrą - paaiškinkite šią mintį

Kaip suprastumėte mintį: „Knyga turi būti kirvis, kuris iškapotų mumyse užšalusią jūrą“ (F. Kafka).
Užšalusi jūra – tai banalybės ir kasdienybės užgožti kiekvieno jausmai, atjauta aplinkiniams ir žmogiškumas. Trokštant patirti visavertį ir reikšmingą gyvenimą, būtina atitirpdyti tą jūrą menu: šiuo atveju, knyga. Knygos galios apibrėžti neįmanoma, nes ji – neaprėpiamas išminties šaltinis, ugdantis asmenybę. Būtent dėl to ja galima pasitikėti, vedant į žmogiškumo kelionę. Todėl verta pasvarstyti, kaip knyga tampa kirviu, galinčiu iškapoti žmoguje užšalusią dvasios jūrą.
Pirmiausia, literatūra atskleidžia koks beprasmis, žiaurus ir absurdo kupinas yra pasaulis, ypač karo metu. Karo idėjas niekina ir smerkia XX a. II p. amerikietis pacifistas, antimilitaristas, rašytojas Kurtas Vonegutas jaunesnysis. Jaunas žmogus, dalyvavęs II Pasauliniame Kare, kovojo frontuose ir buvo iš keleto laimingųjų, išgyvenusių vieną didžiausių karo tragedijų – Drezdeno bombardavimą, kurio metu žuvo daugiau nei 20 tūkst. vokiečių kareivių ir piliečių. Daugelis pasaulio gyventojų nežinojo ir iki šiol nežino, kad bombardavimas buvo baisesnis netgi už Hirošimos katastrofą. Kurto kūrinyje „Skerdykla Nr. 5, arba Vaikų kryžiaus žygis“ rašoma apie pagrindinį herojų Bilį Piligrimą, amerikietį, sugebantį slinkti laiku, sugrįžti į bombardavimą, lėktuvo katastrofą, savo vestuves, zoologijos sodą, esantį Trafalmadoro planetoje. Knygoje ypač vaizdingai apibūdinama, kokia žiauri yra karo kasdienybė. Bilis iš kitų kareivių patiria pašaipas, kad yra labai jaunas, liesas, nesutvertas karui, nors jis į privalomąją tarnybą, aišku, buvo pašauktas ne savo noru. Be to, pulkas, į kuri atvyko Bilis, buvo bebaigiamas triuškinti vokiečių, todėl jis net nespėjo pasiimti šalmo ar žygio batų, buvo tik su plonučiais marškiniais ir turėjo kęsti deginantį žiemos šaltį. Patekę į vokiečių rankas, amerikiečiai ir jų sąjungininkai, tarp jų ir Bilis, savaitėms kentė nepakeliamą diskomfortą: badą, vandens nepriteklių, oro trūkumą, turėjo gulėti šalia, ar net ant numirėlių, jausti jų puvėsių kvapą ir vokiečių prievartą. Viso tarnavimo kare metu, Bilis nenorėjo karo, jis norėjo pasuoti: nebeskyrė ar miega, ar nemiega, ar gyvas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!