Klimato apibūdinimas ir klasifikacija

Bendrąja prasme klimatu vadiname tam tikros vietovės daugiametį orų režimą,kurį nulemia dėsningai besikartojantys meteorologiniai procesai. Bioklimatologine prasme klimatu vadiname meteorologines, geografines ir landšaftines vietovės sąlygas, veikiančias sveiką ir sergantį žmogų. Geografiškai klimatu vadiname vidutinę daugiametę orų seką, būdinga kuriai nors vietovei. Atmosferos fizinių požymių visuma tam tikroje Žemės paviršiaus vietoje ir tam tikru laiku vadinama orais. Klimatas, kaip ir orai, priklauso nuo Saulės ir yra veikiamas konkrečių sąlygų – atstumo nuo vandenynų ir jūrų, kalnų artumo, vyraujančių vėjų krypties ir kt. Tam tikros Žemės vietovės klimatas esti palyginus pastovus ir charakterizuojamas jam būdingu šilumos ir šalčio, kritulių ir saulėtumo deriniu. Svarbiausias faktorius, apibendrinantis klimato sąlygas, yra geografinė platuma. Sausumos klimato įvairovė ir sezoniniai svyravimai labai dideli. Užpoliarės tundros ir Antarktidos klimatas labai skiriasi nuo karštų dykumų ir drėgnų tropikų klimato.
Didžioji Žemės gyventojų dauguma gyvena taip vadinamos vidutinės juostos zonoje, kuri yra tarp 30º šiarės ir 50º pietų platumų. Tai sezoninių klimato pokyčių zona. Didele įtaka klimatui daro jūrų ir vandenynų artumas.
Darbo tikslas – apibudinti klimatą ir jo klasifikaciją.
Klimatas - apibrėžtame regione vyraujantys orai. Ši sąvoka kilusi iš graikų žodžio κλίμα, ir vartojama ilgesnio laiko periodo orų apibendrinimui. Vietovės klimatas dar gali būti apibūdinamas kaip jai būdingų meteorologinių reiškinių ir rodiklių visuma arba kaip orų "vidurkis" per tam tikrą periodą (paprastai 30 metų). Klimatą, jo kaitą ir priežastis tyrinėja klimatologija. Nuo klimato priklauso beveik visi gamtos komponentai: požeminių ir paviršinių vandenų režimas, augalų ir gyvūnų pasiskirstymas ir kt. Klimatą formuoja trys pagrindiniai procesai: šilumos apykaita, drėgmės apykaita ir bendroji atmosferos cirkuliacija.
Klimato klasifikacija
Senovės Graikijoje klimato sąvoka buvo naudojama pasaulio suskirstymui į klimato zonas ne tik pagal panašius orus, bet ir pagal atstumą nuo pusiaujo (platumas). Dabartiniai skirstymai naudoja klimato regionus, ypač remiantis temperatūros ir kritulių duomenimis, nes skirstymas vien pagal platumas neatsižvelgia į skirtingų reljefo formų (kalnų, kalnų grandinių, didelių ežerų, jūrų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!