Visuotinio klimato šiltėjimo požymiai ir galimos pasekmės

3. kokios gali būti to pasekmės.
Referate noriu aptarti visas šias problemas, nes mano tikslas yra supažindinti kodėl ir kada prasidėjo visuotinis klimato šiltėjimas, kuo tai pasireiškia ir kas gali nutikti dėl to ateityje, o uždavinys padėti susimąstyti, kas bus, jei nesiimsime jokių atsargos priemonių, manau, kai galėsime suvokti visuotinio klimato šiltėjimo svarbą ir prasmę, pradėsime labiau į tai atkreipti dėmesį ir taisyti padėtį.
pradėta kalbėti dar XIX amžiaus pabaigoje. Žymus švedų chemikas S. Arenijus 1896 m. paskelbė
stebėjimų duomenis apie anglies dioksido koncentracijos ore didėjimą. Pagal jo teorinius
skaičiavimus, CO2 koncentracijai ore padidėjus dvigubai, vidutinė oro temperatūra Žemėje padidėtų 5-6 o C. Šis reiškinys buvo pavadintas šiltnamio reiškiniu, nes CO2, panašiai kaip šiltnamio stiklas ar plėvelė, praleidžia Saulės spinduliuotę, tačiau sugeria ilgųjų bangų (infraraudonuosius) spindulius, kuriuos atgal į erdvę spinduliuoja įšilęs žemės paviršius. Be CO2, kurio indėlis į šiltnamio reiškinio formavimąsi didžiausias (apie 55%), panašia savybe pasižymi ir kai kurie kiti, šiltnamio dujomis vadinami, organinio kuro deginimo produktai – metanas (CH4, indėlis į šiltnamio reiškinio formavimąsi apie 16%), azoto suboksidas (N2O,6%), chlorfluorangliavandeniliai (freonai, 17%), kitos dujos (apie 7%) (Raškauskas, 1991).
Išskirtinis dėmesys šiai problemai buvo parodytas Rio de Žaneire (1992) įvykusioje
pasaulinėje Aplinkos ir vystymosi konferencijoje, kur buvo priimta tarptautinė „Klimato kaitos
konvencija“. Konvencijoje nurodoma, kad pagrindinė klimato atšilimo priežastis yra dėl organinio
kuro deginimo didėjantis CO2 emisijų kiekis. Per paskutiniuosius 450 tūkst. metų CO2 kiekis
troposferoje niekada nebuvo toks didelis kaip dabar; nuo industrializacijos pradžios jis išaugo 30% (Raškauskas, 1991).
Ryškiausi klimato pokyčiai vyksta vidutinėse ir poliarinėse platumose. Dėl šiltnamio
reiškinio artimiausiam šimtmečiui prognozuo-jami skirtingi oro temperatūros pokyčiai: ma-žiausi – pusiaujyje, didžiausi – Šiaurės pusru-tulio aukštesnėse platumose. Jei vidutinė metinė planetos oro temperatūra pakiltų apie 4oC, tai Šiaurės poliuje ji pasiektų 10oC. Kadangi per paskutinįjį ledynmetį temperatūra Žemėje buvo 4oC žemesnė, gana nesunku įsivaizduoti, kokio masto pokyčiai Žemėje įvyktų, jei šios progno-zės pasiteisintų (Raškauskas, 1991).
1 pav. Degimo produktų patekimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!