Klijai ir jų rūšys

Klijai - tai dažniausiai organinių stambiamolekulinių medžiagų tirpalas, rečiau lydinys, pasižymintis didele adhezija. Adhezija- tai sąveika tarp klijų ir klijuojamo paviršiaus medžiagos. Statyboje klijuojamos įvairios medžiagos: stiklas, keramika, polimerinės plytelės, medis. Klijuoti tenka ant betoninio, tinkuoto, medinio ir kitokio paviršiaus.
Klijuojamieji paviršiai patepami plonu skystų klijų sluoksniu ir prispaudžiami vienas prie kito. Sukietėdami klijai stipriai sujungia paviršius. Kietėja klijai atvėsdami, garuojant skiedikliui, chemiškai reaguojant komponentams ir dėl polikondensacijos ir polimerizacijos reakcijos stambėjant molekulėms.
Pagrindinės klijų savybės yra klampumas, patvarumas, toksiškumas (nuodingumas), degumas.
Nuo klijų klampumo priklauso ne tik patogumas jais dirbti, bet ir sujungimo stiprumas. Klijai turi būti tokio tirštumo, kad užpildytų klijuojamos medžiagos nelygumus ir poras, nes tuomet padidėja susilietimo paviršius ir gaunamas stipresnis sujungimas. Tačiau jie turi būti ne per skysti, nes tuomet daug jų subėgs į poras, susidarys per plonas sluoksnis tarp klijuojamų paviršių ir sukibimas bus silpnas. Klampumas nustatomas specialiu prietaisu viskozimetru, o jei jo nėra tuomet praktiniu būdu. Į klijus panardiname ir ištraukiame ploną pagaliuką. Normalaus tirštumo klijai nuteka nuo pagaliuko ištisa plona srovele. Skysti klijai nulaša lašais, o tiršti drimba krešuliais.
Klijų patvarumas apibūdinamas laiku, per kurį jie nepraranda klijingumo.
Daugelis klijų yra toksiški, degūs, kartais gali net sprogti. Todėl klijuojant reikia laikytis saugumo technikos taisyklių.
Klijų sudėtyje be pagrindinės rišančiosios medžiagos gali būti skiediklio, kuriuo jie atskiedžiami iki reikiamo klampumo, kietiklio, kuris, reaguodamas su rišančiąja medžiaga, pagerina klijų kietėjimą. Kartais į klijus dedama stabilizuojančių priedų, kurie padidina klijų patvarumą arba neleidžia suirti sukietėjusiems klijams.
Klijų eksploatacinės savybės apibūdinamos mechaniniu sujungimo stiprumu, atsparumu vandeniui ir cheminiams poveikiams, aukštoms ir žemoms temperatūroms.
Dauguma klijų kietėdami susitraukia - suslūgsta. Tuomet juose atsiranda slūgimo įtempimai, kai kur nutrūksta ryšys tarp klijuojamo paviršiaus ir klijų plėvelės. Slūgimas ir slūgimo įtempimai didėja, didėjant plėvelės storiui. Norint sumažinti slūgimo įtempimus ir padidinti sujungimo stiprumą, reikia kiek galima ploniau tepti klijus. Jei medžiagos yra mažai akytos, jų paviršių prieš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!