Kleopatra (graikiškai Kleopatra ,,garsi pagal tėvą”; kleos- ,,garbė”, pater-, tėvas”) buvo Egipto Karaliaus Ptolemajo Auleto vyriausioji duktė ( 69- 30 pr. Kr.), tėvo tastamentu drauge su savo broliu ir vyru trylikamečiu Ptolemaju XIII Dionisu tapusi Egipto karaliene ( 51- 30 pr. Kr.).
Apie Kleopatrą, kaip apie moterį, istoriniai šaltinių duomenys ne itin daug ką byloja, tačiau puikiai apibūdina epochą ir visą virtinę idomių veikėjų, su kuriais karalienę likimas suvesdavo labai dramatiškose aplinkybėse. Kleopatros likimo tragizmas- ambicijų didybė ir politinių priemonių menkumas- istoriniuose dokumentuose pavaizduota labai ryškiai. Valstybės silpnumas buvo visų pirma ankstesniųjų kartų valdovų, ypač Kleopatros tėvo, palikimas; jam viešpataujant į Egipto reikalus pirmąsyk įsikišo žmonės, kuriems vėliau buvo lemta suvaidinti tokius lemtingus karalienės gyvenime vaidmenis: Cezaris ir Antonijus. Todėl prieš pradedant kalbėti apie Kleopatrą, mes negalime nesusipažinti su jos tėvo karaliaus Ptolemėjo, pravardžiuojamu Fleitiniku, nutikimais.
Ptolemėjas XII, pravardžiuojamas Fleitininku, viešpatavo ir nebūdamas oficialus sosto įpėdinis, po jaunojo Ptolemėjaus XI mirties. Todėl buvo labai atsargus. Laukė ir neskubėjo karūnuotis. Tai atidėliojo net ketverius metus. Pagaliau 76 metais nutarė atlikti ceremoniją. Bet vėl susidūrė su tam tikrais rūpesčiais: Memfyje mirė vyriausias dievo Ptacho žynys. Dėl to karalius į šį aukštą šventyklos postą paskyrė jo sūnų Pšereni- Ptahą, nors šis buvo vos keturiolikos metų.
Karūnavimo iškelmės įvyko ne Memfyje, bet pačioje Aleksandrijoje. Gali būti, kad karalius troško suteikti iškelmėms didesnį blizgesį ir atgarsį. Memfis buvo šalies gilumoje, o Aleksandrijos uostamiestis turėjo plačius ryšius su pasauliu.
Be abejo, viską nulėmė žinios iš Sirijos. Ten atsirado pretendentų į Egipto sostą. Jie turėjo į valdžią daugiau teisių negu Fleitininkas. Jis buvo karaliaus Ptolemėjo IX sugulovės sūnus, o Sirijoje dar gyveno jo tikra sesuo Selenė, eilinė trijų Seleukidų dinastijos monarchų žmona. Du jos sūnūs dabar buvo teisėti abiejų dinastijų įpėdiniai.
Tad Ptolemėjas XII, vos tik sužinojęs apie sirų kunigaikščių kėslus, su didelėmis iškilmėmis užsidėjo karūną. Jis vylėsi atbaidysiąs nuo tolesnių pastangų...
Šį darbą sudaro 4277 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!