Klasės auklėtojo ir auklėtinių sąveikos ypatumai

Modernėjančiame pasaulyje pasigirsta balsų, kad ateities mokymo organizavimas susijęs su elektroninių skaičiavimo mašinų, kibernetinių įrengimų, televizijos naudojimu. Technika galėsianti pakeisti mokytoją ir mokyklą.
Masinės techninės bendravimo formos ir gyvenimo tendebcija labai susilpnino asmeninius žmonių ryšius. Socialiniai ekonominiai, kultūriniai ir politiniai pokyčiai visuomenėje ir kartu švietimo sistemoje vadinamosios laisvosios rinkos sąlygomis taip pat ne visuomet palankūs humaniškiems žmonių tarpusavio ryšiams.
Tačiau švietimo istorija patvirtino, kad mokymo sistemos, kurių autoriai sumenkino mokytojo vaidmenį, populiarios buvo neilgai. Empirinė patirties ir eksperimentinė pedagogika bei psichologija patvirtino, kad mokytojo niekas negali pakeisti. Bręstančiam žmogui - biosocialinei būtybei visada reikia, kad šalia būtų gyvas žmogus, kuris padėtų patenkinti prigimtinius pažinimo, pagarbos, palankumo poreikius, rodytų kelią į vertybes, vestų prie jų, padėtų, moraliai palaikytų, įtaigiu žodžiu nukreiptų. Besiformuojančiai asmenybei reikia pavyzdžio, iš kurio mokytųsi, kuriuo sektų, kuriuo pasitikėtų. Tam yra pasitelkiam šeima, mokytojai. Pedagoginė veikla mokykloje yra nuolatinė abipusė pedagogo ir ugdytinio sąveika. Jos efektyvumas pirmiausia priklauso nuo susiklosčiusių tarp šios veiklos dalyvių santykių. Teigiamus santykius nulemia bendravimas. Be bendravimo neįmanoma joks tobulėjimas, negalima jokia kūriamoji veikla.
Svarbiausi bendravimo aspektai – tai tarpusavio suvokimas ( socialinė percepcija), keitimasis informacija ( komunikacija ), tarpusavio sąveika ( socialinė interakcija) ir santykiai.
Žmogaus ugdymas(-sis) – sudėtingas procesas, kurio vyksmui būdingi šie labai reikšmingi momentai: sąveika, bendravimas, veikla, santykiai, valdymas.
Bendravimas yra viena iš pedagoginės veiklos sudėtinių dalių. Nuo mokėjimo bendrauti priklauso ir pedagoginės veiklos sėkmė. Sugebėjimas konstruktyviai bendrauti turi įtakos bendros veiklos rezultatams, jos dalyvių savijautai, o pedagoginiam procesui sudaromas palankus socialinis – psichologinis klimatas, sekmingiau sprendžiamos iškilusios problemos. Dėl bendravimo poreikio patenkinimo norima būti klasėje ir mokykloje. Vaikai ateina iš šeimų, turėdami labai nevienodą bendravimo patirtį, todėl mokytojui labai svarbu ją ugdyti, o esant reikalui, koreguoti. Žinoma, geriausia ugdyti rodant teigiamą pavyzdį.
Bendravimo psichologijos ir pedagogikos įvaldymas pedagogui ypač svarbus mokinių ugdymo procese. Ugdymo logika reikalauja teigiamų mokytojo ir moksleivių santykių – juk jais siekiama...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!