Pristatymai

Klaipėdos krašto prijungimas

9.4   (2 atsiliepimai)
Klaipėdos krašto prijungimas 1 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 2 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 3 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 4 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 5 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 6 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 7 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 8 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 9 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 10 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 11 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 12 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 13 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 14 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 15 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 16 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 17 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 18 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 19 puslapis
Klaipėdos krašto prijungimas 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Klaipėdos krašto prijungimas 1918 m. lapkričio 30 d. Tilžė Prūsų Lietuvos Tautinės tarybos aktas, kuriuo reikalaujama sujungti Mažąją Lietuvą su Didžiąja Lietuva. Paryžiaus taikos konferencija 1919 m. Versalio sutartis Versalio taikos sutartis (99 str.) numatė Klaipėdos kraštą atskirti nuo Vokietijos, jį laikinai perduoti Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos žinion. Prancūzmetis Klaipėdos krašte Ambasadorių Konferencija 1920 m. vasario 25 d. pavedė Prancūzijai Klaipėdos krašto gyventojų diplomatinę ir konsulinę apsaugą. Teisiškai žiūrint, Klaipėdos kraštas atsirado didžiųjų valstybių bendroje nuosavybėje. Jis priklausė iki pat Klaipėdos krašto konvencijos įsigaliojimo Prancūzijai, Anglijai, Italijai ir Japonijai būdamas šių keturių valstybių bendrai valdomas. Prancūzija teturėjo iš šių valstybių mandatą kraštui okupuoti ir adminstruoti jų visų vardu. Tvarką krašte turėjusi užtikrinti Prancūzijos kariuomenė Klaipėdos geležinkelio stotyje išsilaipino 1920 m. vasario 13 d. Istoriniuose šaltiniuose teigiama, kad pirmasis traukinys atgabeno dvi šaulių ir vieną kulkosvaidininkų kuopą (8 karininkus ir 327 šaulius). Drauge buvo atgabenta 13 arklių, 16 vežimų ir karinės įrangos. Klaipėdos miestas parūpino transportą nuvežti atvykusius šaulius ir krovinius į kareivines. 1920 m. vasario mėn. į Klaipėdos kraštą atvyko 21-asis Prancūzų šaulių pėstininkų batalionas su 650 šaulių, kurie buvo dislokuoti Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose. Prancūzai laive 1920 m. Nemune ties Rusnės tiltu. Prancūzų šaulių Alpių šaulių pučiamųjų orkestras. Apie 1922 m. Prancūzų karininko įspūdžiai apie Klaipėdos kraštą Kraštas neturtingas, kenčia, gyvenama tik iš gyvulių auginimo ir žvejybos. Vyrai grįžę iš kariuomenės: daug demobilizuotų, dar tebevilkinčių senas feldgrau uniformas. Jie stebisi mūsų turtingumu: apranga, ekipuote ir ypač mūsų maisto atsargomis: šokoladu, vynu, balta duona. Jau seniai jie tiek nematė. Kodėl sukilimas vyko 1923 m.? Skubotą Klaipėdos krašto prijungimą nulėmė tai, kad 1922 m. spalio viduryje didžiosios valstybės sudarė specialią komisiją, kuri turėjo parengti Klaipėdos krašto konvenciją ir nuspręsti, kas turėtų valdyti ne tik kraštą, bet ir uostą. Vokietija ir SSRS į Klaipėdos krašto prijungimą daugiausia žiūrėjo paisydamos savo interesų. 1923 m. joms buvo paranku, kad Klaipėda atitektų Lietuvai, nes šitaip iš šio Baltijos pakraščio bus išstumti prancūzai, kurie galėjo sudaryti sąlygas čia įsigalėti savo sąjungininkams lenkams. Ir Vokietija, ir SSRS nenorėjo leisti Lenkijai sustiprėti. Pasiruošimas sukilimui Užsitikrintas Vokietijos palaikymas Nuo 1922 m. pavasario prasidėjo slaptos įvairiais lygiais vykusios Vokietijos ir Lietuvos atstovų konsultacijos. Galiausiai akcijos išvakarėse Vokietija pusvelčiui pardavė tam reikalingų ginklų ir garantavo, kad Klaipėdos krašto vokiečiai nesipriešins lietuviams. Sovietų Rusijos palaikymo užsitikrinimas Sovietų Rusijos užsienio reikalų liaudies komisaras Georgijus Čičerinas 1922 m. lapkričio 29 d., vykdamas į Ženevą, trumpam sustojo Kauno geležinkelio stotyje ir per trumpą pokalbį su Ernestu Galvanausku pareiškė: „Lietuvos vyriausybės nuosprendis užimti Klaipėdos kraštą nėra priešingas Sovietų nusistatymui. Aš suprantu Lietuvos padėtį ir pritariu jos žygiui.“ Jis taip pat pažadėjo, kad Sovietai neliks „neveikliu stebėtoju“, jei prijungimo metu Lenkija pakels ginklą prieš Lietuvą. Šis pažadas Lietuvai buvo labai svarbus, nes didžiausią pavojų ji jautė iš Lenkijos, kadangi ši irgi stengėsi paimti Klaipėdą į savo rankas ir nebuvo linkusi leisti Lietuvai įsitvirtinti Baltijos pajūryje. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operacija 1923 m. sausį Lietuvos vyriausybė ėmėsi įgyvendinti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos operaciją. Jos esmė – inscenizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą prieš kraštą administravusius prancūzus ir prijungti teritoriją prie Lietuvos. Sausio 7 d. Klaipėdos krašte įkurtas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, kurį sudarė Mažosios Lietuvos lietuviai, paskelbė atsišaukimą į Lietuvos šaulius, kuriuo kvietė juos padėti sukilime. Operacijoje dalyvavo civiliniais drabužiais persirengę ginkluoti Lietuvos kariuomenės kariai ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai iš Didžiosios Lietuvos, o Klaipėdos krašto gyventojų tarp „sukilėlių“ buvo labai nedaug. Vyriausiasis Lietuvos Gelbėjimo komitetas 1923.01.09 Šilutėje. VMLGK nariai ir bendradarbiai: I eilėje (iš kairės): V. Šiaulinskis, J. Lėbartas, M. Jankus, J. Vanagaitis; II eilėje: S. Darius, A. Ivaškevičius, A. Marcinkevičius, J. Pronskus. Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto atsišaukimas į Lietuvos Respublikos Šaulius dėl ginkluotos paramos sprendžiant Antantės valdomo Klaipėdos krašto likimą. Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto manifestas, paskelbtas 1923 m. sausio 9 d. Šilutėje. Sukilimo kariniu vadu buvo paskirtas tuometinis Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas, kurio slapyvardis Jonas Budrys (stovi centre). Prie krašto užėmimo prisidėjo ir palankios tarptautinės aplinkybės. Vokietijai ir Sovietų Sąjungai laikantis savo pažadų (o Didžiajai Britanijai laikantis palankaus neutralumo), Lietuva 1923 m. sausio 15 d. užėmė Klaipėdą ir prisijungė Klaipėdos kraštą. Išvengti rimtesnių komplikacijų padėjo vykusiai pasirinktas akcijos laikas (Prancūzija 1923 m. sausio 11 d. įvedė savo kariuomenę į Ruro sritį, ir įvykiai tolimoje Klaipėdoje atsidūrė antrame plane) ir prancūzų visuomenės nenoras po tiek aukų ir netekčių kainavusio pasaulinio karo veltis į naują karinį konfliktą Europoje. Sukilėlių ryšių komanda Rimkuose prieš užimant Klaipėdą. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr. Klaipėdiečiai prie Prefektūros sausio 15-ąją. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr. Paminklas 1923 m. sukilimui Klaipėdoje, Skulptūrų parke 1923 m. karinėje akcijoje žuvę lietuviai: leitenantas Viktoras Burokevičius kapitonas Eduardas Noreika eilinis Jonas Petkus eilinis Jonas Simonavičius eilinis Povilas Trinkūnas eilinis Adolfas Viliūnas karo mokyklos kariūnas Vincas Stašelis Milicijos mokyklos kursantas Vincas Vilkas šaulys Algirdas Jesaitis šaulys Flioras Lukšys šaulys Jonas Pleškys šaulys Antanas Ubavičius Lietuvos kariuomenės raiteliai atjoja Kūlių vartų gatve. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr. Lietuvos kariuomenės paradas dabartinėje Teatro aikštėje 1923 m.vasario 20 d. Ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas 1923 m. vasario 20 d. priima kariuomenės paradą Klaipėdoje, Turgaus (Teatro) aikštėje. Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Ernesto Galvanausko sutikimas Klaipėdos geležinkelio stotyje. Jį lydi Lietuvos kariuomenės vadas Juozas Stanaitis. Klaipėdos krašto konvencija 1924 metais Klaipėdos krašto konvencija – tarptautinė sutartis tarp Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos valstybių, įteisinusi ir reglamentavusi autonominę Klaipėdos krašto priklausomybę Lietuvos Respublikai. Pasirašyta 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje. Derybos dėl konvencijos prasidėjo 1923 m. kovo 24 d. Paryžiuje. Nesusitarus Lietuvos ir Ambasadorių konferencijos delegacijoms, konvencijos rengimas buvo perduotas Tautų Sąjungos Tarybai Ženevoje. 1924 m. sausio 15 d. Tautų Sąjunga sudarė specialią komisiją, vadovaujamą JAV diplomato Normano Daviso. Komisija parengė galutinį konvencijos variantą. 1924 m. liepos 30 d. jį ratifikavo Lietuvos Seimas, o 1925 m. rugpjūčio 25 d. – Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Japonijos atitinkamos institucijos. Klaipėdos krašto valdymas Krašto statutas nustatė Klaipėdos krašto valdžios organus bei jų kompetencijos ribas. Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos krašte buvo respublikos prezidento skiriamas gubernatorius, turėjęs teisę iš vietinių gyventojų skirti direktorijos, kaip vykdomosios valdžios organo, pirmininką, vetuoti prieštaraujančius Lietuvos Konstitucijai įstatymus, direktorijos pritarimu sušaukti seimelį nepaprastajai sesijai ar paleisti jį anksčiau laiko. Klaipėdos krašto valdymas Direktorija Direktorijos narius rinkosi jos pirmininkas. Direktorija privalėjo turėti seimelio pasitikėjimą, jos kompetencijai priklausė krašto atstovavimas santykiuose su Valstybės organais, teisėjų ir uosto direkcijos nario skyrimas, politinė ir ekonominė savivaldybių, Bažnyčios ir vietinio susisiekimo priežiūra, privalomų įsakymų ir policijos taisyklių leidimas. Įstatymus leidęs seimelis buvo renkamas krašto gyventojų trejų metų kadencijai. Seimelio kompetencijai priklausė civilinių, baudžiamųjų, žemės ūkio, miškų, prekybos įstatymų leidyba, tikybos, švietimo, sveikatos apsaugos reikalai, socialinė apsauga ir darbo santykiai, teismų organizacija, krašto viešieji finansai bei turtai, mažumų apsauga etc. Prie seimelio kaip konsultacinis organas ekonomikos ir finansų reikalais veikė krašto Ūkio taryba.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 1102 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Mokyklinis
Failo tipas
PDF dokumentas (.pdf)
Apimtis
28 psl., (1102 ž.)
Darbo duomenys
  • Istorijos pristatymas
  • 28 psl., (1102 ž.)
  • PDF dokumentas 2 MB
  • Lygis: Mokyklinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį pristatymą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt