Klaipėdos krašto konvencija

Klaipėdos kraštas – atskitas georgrafinis vienetas, turintis siaurą jūrinę juostą, , Minijos ir Akmenės ir Nemuno upės sudaro šio krašto upyną. Paprastai didžiosios upės sieja ir jungia upynuose esančius kraštus. Tačiau Klaipėdos krašto atveju, kuris turėjo puikią geografinę poziciją ūkio vystymuisi, vyravo politiniai interesai, kliudantys susisiekimo sistemos raidai, teko skiriančiojo faktoriaus vaidmuo. Ryškesnis Klaipėdos jūrinės zonos panaudojimas pasireikšdavo karų laikotarpiu (karo su kryžiuočių ir kalavijuočių ordinais, kol Žemaitija neatiteko Lietuvai, Švedijos karo metu). Vėlėsniais laikais tiek Vokietija, tiek rusai nesistengė vystyti susisiekimo sistemos, nes laikė strateginiu galimu priešo grobiu. Nesekli lietuvių jūrinė politika buvo tik Vytauto Didžiojo laikais. Tik praėjus penkiems šimtmečiams po Melno sutarties Lietuvai vėl buvo lemta pradėti kovą dėl jūros.
Ilgą laiką buvęs Prūsijos karalystėje po 1871 metų Klaipėdos kraštas atiteko Vokietijai, o 1920-1923 m. Antantės pavedimu – Prancūzijai. Versalio sutartis likvidavo Vokietijos politinę įtaką Nemuno žiotyse ir sudarė sąlygas siekti savarankiškos ir nuoseklios jūrinės politikos.
Klaipėdos krašto problemos sprendimas Lietuvai buvo nelengvas. Tuo laikotarpiu Lietuvai teko susidurti su milžiniškais sunkumais, kurie grėsė net visos Lietuvos valstybingumui. Kol galiausiai jis atiteko Lietuvai pagal Klaipėdos krašto konvenciją. Dėl Klaipėdos krašto vyko arši kova, nes jo norėjo ne tik Lietuva, bet ir Vokietija, Lenkija, Prancūzija. To priežastis yra ta, kad Klaipėdos kraštas turėjo išėjimą į Baltijos jūrą, tai pat ten buvo tarptautinis uostas, klestėjo pramonė. Taigi, dėl pačios Klaipėdos atgavimo reikėjo įdėti pastangų.
.
Po I pasaulinio karo susidarė sudėtinga tarpautinė padėtis, kuri buvo nušviešta Versalio taikos konferencijoje (1919 m.). Reikšmingai keičiantis Europos žemėlapiui ir susikūrus naujoms valstybėms išryškėjo Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos varžymasis dėl Lietuvos krašto. Besikuriančios Lietuvos vadovams rūpėjo suvienyti visas lietuvių etnografines žemes ir prieiti prie Baltijos jūros. Tačiau Antantės valstybės Versalio sutartimi nuo Vokietijos atskirtą Klaipėdos kraštą delsė prijungti prie Lietuvos motyvuodamos, kad Lietuvos politinė padėytis nėra nusistovėjusi.
1920-1922 m. Klaipėdos kraštas patyrė Prancūzijos okupaciją. Šiuo metu išryškėjo ,,laisvosios valstybės‘‘...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!