Kirtis ir priegaidės skaidrės

• Kirtis – vieno skiemens išryškinimas kitų to žodžio skiemenų atžvilgiu.
• Ryškesnis skiemuo vadinamas kirčiuotu, kiti – nekirčiuotais.
• Lietuvių bendrinėje kalboje kirčiuotas gali būti bet kuris skiemuo: paskutinis einù, priešpaskutinis eĩna, trečiasis nuo galo eĩdavau.
• Vienskiemeniai nekaitomi žodžiai kalbos sraute prišlyja prie daugiaskiemenių ir dažniausiai yra nekirčiuoti. Kaitomieji, net ir vienskiemeniai žodžiai dažniausiai turi kirtį (rìs).
• kirčiuoti skiemenys, kurių pagrindą sudaro trumpieji balsiai i, u, visada trumpi ir žymimi kairiniu ženklu virš skiemens centro, pavyzdžiui, rìsti , kìnas , rùdas, bùtas, ratù.
• žodžio gale, pavyzdžiui, rankà, rankàs, gėlè, gėlès, arbà, benè (išimtys: kasnãkt, pernãkt; bendrinėje kalboje galima tarti kasmèt ir kasmẽt;
• vienskiemeniuose žodžiuose, pavyzdžiui, bèt, tàs, nèt (išimtis mẽs; bendrinėje kalboje galima tarti à, è, àk, èt ir ã, ẽ, ãk, ẽt);
• priesaginėse bendratyse ir iš jų padarytose formose, išskyrus neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvį, pavyzdžiui, kàsti, kàsdavo, kàs, kàstų, kàsk, kàsdavęs, kàsiąs, kàstinas, kàsdamas, kàsdavus, kàsiant, bet kãstas;
• veiksmažodžių priešdėliuose, pavyzdžiui, àpkasa, àtkasa, nèkasa, nebèkasa, pàkasa, pràkasa, tebèkasa;
• įvardžiuotinių formų vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnėje, pavyzdžiui, mažàsis, pirmàsis;
• aukštesniojo ir aukštėlesniojo laipsnio formų priesagose, pavyzdžiui, mažèsnis, mažėlèsnis, mažèsnio, mažėlèsnio, mažèsnį, mažėlèsnį;
• įvardžiuose màno, tàvo, sàvo;
• samplaikiniuose prieveiksmiuose ir prielinksniuose, pavyzdžiui, šiàpus, anàpus;
• ištiktukuose ir iš jų padarytuose veiksmažodžiuose bei daiktavardžiuose, pavyzdžiui, bàkst – bàkstelėti – bàkstelėjimas.
Tarptautiniai žodžiai
Tarptautinių žodžių kamienuose paprastai esti trumpieji o, e, pavyzdžiui, čèkas, rèplika, prokuròras, mòdelis. Išimtys tik kai kurie senesnieji skoliniai, pavyzdžiui, admirõlas, aksómas, barõnas, cólis, dóleris, fortepijõnas, generõlas, inventõrius, kalendõrius, kapeliõnas, kapitõnas, kardinõlas, kazõkas, majõras, migdõlas, milijõnas, mišiõlas, musulmõnas, salõtos, sekretõrius, tirõnas, asmenvardis Abraõmas.
Ilgieji kirčiuoti skiemenys skiriasi tarimo būdu – priegaide. Jie gali būti dvejopi:
• tvirtapradžiai yra tie skiemenys, kurių stipriau ištariama pradžia, tonas leidžiasi, pavyzdžiui, kóšė, káltas, mérkti;
• tvirtagaliai yra tie skiemenys, kurių stipriau ištariama pabaiga, tonas yra apylygis arba šiek tiek kyla, pavyzdžiui, kal̃tas , vir̃to, miñti.
Priegaidės nustatymas
• Norint nustatyti ilgųjų kirčiuotų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!