Kinija ir Japonija

т. 1, с. 181–215: Janšao neolitinė kultūra Huanhe upės slėnyje datuojama VI–V t‑mečiu pr. Kr. Manoma, kad jos atsiradimas tam tikru mastu susijęs su neolitinėmis kultūromis Artimuosiuose Rytuose. Bronzos amžius – II t‑mečio pr. Kr. viduryje. Šiuo laikotarpiu atsiranda raštas, rūmų ir kapaviečių statyba, aukštos kokybės papuošalai, rakandai, ginklai, arkliai ir kovos vežimai. Tai susiję su išoriniu kultūriniu poveikiu (indoeuropiečių migracijos II t‑mečio pr. Kr. viduryje).
Vargu ar galima laikyti realia istorine Sia dinastiją (III t‑mečio pr. Kr. pabaiga – II t‑mečio pr. Kr. pradžia).
Šan‑Inio dinastijos (XVII? (XIV)–XI a. pr. Kr.) (sudėtiniai) provalstybiniai junginiai datuotini ne anksčiau kaip XVII a. pr. Kr. (rašytinių epigrafinių šaltinių yra išlikę tik nuo XIV a. pr. Kr.). Politinio junginio struktūroje galima skirti 3 zonas: vidinę (centrinę su sostine), tarpinę (regionų) ir periferinę (vasalų). Valdovas–vanas buvo ir vyriausiasis žynys. Jo pareigybės buvo paveldimos, bet paveldėjimo tvarka nusistovėjo tik laikotarpio pabaigoje (valdant paskutiniams 4 vanams). Administraciją sudarė trijų kategorijos (rangai): aukščiausi pareigūnai, žemesnieji valdininkai ir žemiausio lygio pareigūnai. Amatininkai įvairių specialybių dirbo specializuotai. Administracija ir amatininkai buvo išlaikomi iš perteklinio produkto redistribucijos. Valstiečiai kolektyviai apdirbo didelius laukus prižiūrint prižiūrėtojams (kaip senovės Egipto ar Tarpupio valdovo‑šventyklų ūkiuose). Šan‑Inių dinastijos valdovai vykdė aktyvią užsienio politiką (karo žygiai, pajėgos iki 13 000 karių).
Šiuo laikotarpiu buvo sukurta etiškai determinuota teisės į valdžią koncepcija: Dangaus Mandatas įteikiamas dorybingam (ir išmintingam) valdytojui. Tuo būdu teisė į valdžią legitimuojama etinėmis valdovo savybėmis. Šiuo laikotarpiu buvo 2 sostinės: vanas su 6 armijomis gyveno senojoje Czunčžou, tuo tarpu didelė dalis Inių ir 8 armijos telkėsi naujojoje sostinėje – Čenčžou (Loi rajone). Į administracijos pareigas buvo paprastai skiriami turintys gabumų ir nuopelnų aristokratai (iš Čžou ir Inių kilmingųjų), aukštos pareigos paprastai buvo paveldimos, bet tai nebuvo griežta norma (gabieji galėjo kilti tarnybos laiptais). Šaliai valdyti buvo sukurta dalinių kunigaikštysčių sistema (joje daliniai kunigaikščiai – čžuchou – turėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!