Europos istorija, tautų istorijos

ĮVADAS
Prieš pradedant kalbėti apie Europą, pirmiausia reikia apibrėžti, kas vadinama šiuo vardu. Antraip juo neišvengiamai vadinsime viską apskritai ir to visko priešingybę. Per 1992 m. referendumą dėl Maastrichto sutarties ratifikavimo Prancūzijoje knygynus užplūdo gausybė leidinių, kurių viršeliuose puikavosi daiktavardis Europa arba būdvardis europinis.
Tais atvejais, kai pavadinimas atitikdavo knygos turinį, joje būdavo kalbama apie tikrovę, susijusią veikiau industrinių šalių visuomenėmis arba Vakarai ( kaip priešingybe "Rytams ypač ekonomikoje ) ir panašiai. Tik ne apie tai, kas yra Europa.
Tai, kas europiška, nors aptinkama visame pasaulyje ar didžiojoje jo dalyje, yra atsiradę tam tikrame jo taške. Todėl atrodo, kad pradžios tašku galime pasirinkti "geografinę" Europos koncepciją. Net geografams skirtingu metu Europos vardas žymėjo skirtingus dalykus.
Paprašyti apibūdinti Europos istoriją, daugelis profesionalių istorikų negali duoti aiškaus atsakymo. Jie tokiais dalykais paprastai neužsiima. Tačiau smarkiau juos paspaudus, dauguma pradėtų gretinti praeities neabejotinumą su dabarties sumaištimi. Istorinio žurnalo 1986m. surengta apklausa davė keletą įdomių atsakymų. Vienas žymus mokslininkas rašė taip:
Kai ketvirtajame dešimtmetyje buvau moksleivis Prancūzijoje, atsakymas į klausimą kas yra Europos istorija atrodė paprastas ir akivaizdus; kiekviena vieta, kiekvienas įvykis, kiekvienas asmuo susijęs su Prancūzija, priklauso Europos istorijai (netgi ne jai, o tiesiog istorijai ir tiek) tačiau dabar nebėra vienos Europos istorijos veikiau jų yra daug.
Kitas respondentas atsiuntė pamokslą apie tradicinį Europos provincialumą ir būtinybę plėsti horizontus: "Europos istorijos sąvoka, o iš esmės ir pati Europos istorija buvo tik pati istorija, matoma Europos akimis ir pro europinę istorijos prizmę. Nūnai toks pateikimo būdas jau neatlaiko kritikos".
Atrodo, iš to būtų galima išvesti, jog klystančių respondento pirmtakų požiūriai nuvertina ir patį tyrimo objektą,
Autorė iš Vengrijos nurodė ekscentrišką britų įprotį atskirti "Europos istoriją" nuo "britų istorijos". Todėl "europinis " reiškia "kontinentinį", o britiškoji istorijos dalis atrodo kaip kažkas visiškai unikalaus.
Dar vienas respondentas pasiūlė išanalizuoti tris atskirus Europos istorijos apibrėžimus: "geografinį", "kultūrinį arba civilizacinį" ir dar vieną, kurį jis apibūdino kaip...

Daugiau informacijos...