Keturios „Kuprelio“ redakcijos. Lyginamoji tekstologinė analizė

Keturios „Kuprelio“ redakcijos.
Lyginamoji tekstologinė analizė.
Ignas Šeinius - XIX a. pabaigos lietuvių rašytojas, impresionistas. Rašytojas nuėjo ilgą literatūrinės kūrybos kelią, keitė savo paties pažiūras ir meninės raiškos būdus, įteisino lietuvių prozoje poetinio impresionizmo stilistiką.
Darbe bus stengiamasi palyginti I. Šeiniaus visas keturias „Kuprelio“ redakcijas, pažiūrėti, kaip kūrinys pakito nuo pirmojo varianto, parašyto prieš 1910m. iki galutinio, 1932 m., varianto.
Visi keturi kūrinio variantai skiriasi literatūros žanru: pirmasis variantas pavadintas autografu, antrasis (1910) ir trečiasis (1913) - apysaka, o paskutinis ketvirtasis (vienos pavasario dienos pasaka) - romanu. Akivaizdžiai jaučiama, kad rašytojas blaškėsi dėl kūrinio žanro.
Skiriasi Kuprelis ir savo išbaigtumu, nes pirmasis variantas yra labai trumpas, lyginant su kitais trimis variantais, ir apskritai, yra be pabaigos. O kiti trys variantai turi aiškią pabaigą. Antrasis variantas, lyginant su pirmuoju variantu „Ji neužmiršo“, yra išplėstas. Jame daugiau gamtos aprašymo, plačiau papasakota meilės istorija, išplėtotas išdavystės ir pinigų vagystės motyvas, išsamiau aprašomi Kuprelio jausmai. Trečiasis ir ketvirtasis variantai nuo antrojo nebėra taip toli nutolę, kaip pirmasis. Taigi galima teigti, kad pirmasis variantas rašytojui buvo lyg pagrindas, atskaitos taškas, kurį plėtė ir tobulino.
Skiriasi ir kūrinio apimtis. Pirmasis variantas, kaip jau buvo minėta, labai trumpas, antrasis ir ketvirtasis - panašios apimties, o trečiasis variantas pats ilgiausias. Iš to galima daryti išvadą, kad rašydamas ir paskutinį variantą rašytojas vis dar braukė ir siekė tobulumo.
Rašymo stiliumi taip pat kūrinys skiriasi. Pirmasis variantas parašytas daugiau kaip vientisas tekstas, nėra tiek daug dialogų, mažai pastraipų, skirstymo skyriais, kaip trečiajame ir ketvirtajame variantuose, apskritai nėra. Antrajame ir trečiajame variantuose daugiau trumpų sakinių, kurie susideda vos iš vieno ar dviejų žodžių. Keista, tačiau trečiasis variantas (1913 m.) parašytas vartojant daug archaiškų žodžio formų, pvz.: „indomiai į mane pažiūrėjo“, „persekiodavo visaip, indavinėjo“, „vandeniu nuplovęs marėsna nuneš“ ir t.t. Kituose variantuose tokių formų labai mažai, arba jų iš viso nėra. Trečiajame variante yra ir tokių trumpų žodelių, pvz.:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!