Keturios kultūrinės epochos ir jų literatūra

Senosios lietuvių literatūros kursas.
Viduramžių literatūra.
Renesanso literatūra.
Baroko literatūra.
Švietimo epochos literatūra.
Pirmiausia reikia apibrėžti sąvokas raštija ir literatūra.
Raštija vadinamas tas rašytinis palikimas, kurio negalime priskirti prie grožinės literatūros kūrinių. Tai laiškai, teisės veikalai, privilegijos, įvairūs aktai, knygų pratarmės. Jai priklauso religinio turinio tekstai. Literatūros termino reikšmė platesnė: jis apima ir raštiją, ir grožinę literatūrą.
VIDURAMŽIAI
Viduramžiai – beveik tūkstantmetį trūkusi istorinės raidos epocha (Pradžia skaičiuojama nuo V a. – Romos imperijos žlugimo) iki XIV a. (Italijos renesanso).
Svarbiausias Viduramžių bruožas – krikščionybės plitimas. Krikščionybė atsirado I a. ir susidūrė su žiauria antikinės religijos opozicija. IV a. krikščionybę pripažino Romos imperatorius Konstantinas Didysis. Iki I tūkstantmečio pabaigos krikščionybė išplito romanų, germanų ir slavų tautose.
Krikščioniškojo Dievo kultas yra svarbiausia Viduramžių idėja. Šiai kultūrinei epochai taip pat buvo būdingas valdovų kultas. Viduramžiai baigėsi, kai XIV a. Italijoje prasidėjo Renesansas – antikinės kultūros atgaivinimas neatsisakant krikščionybės. Renesansas per kitus du šimtmečius apėmė visas Europos valstybes.
Viduramžiais dominavo religinė literatūra. Ji buvo sukurta lotynų ir graikų kalbomis. Vakaruose ją sudarė žymių teologų, filosofų ir mokslininkų darbai. Žymiausi teologai buvo šv. Augustinas (IV-V a.) ir šv. Tomas Akvinietis (XIII a.).
Viduramžiais daug literatūros sukurta tautinėmis kalbomis. Tai herojiniai epai: prancūzų „Rolando giesmė“, ispanų „Giesmė apie mano Sidą“, germanų „Nybelungų giesmė“. Grožinės literatūros centrai buvo Prancūzija, Vokietija, Anglija, Skandinavija. Kitas populiarus žanras – riteriniai romanai.
Literatūrą platino klajojantys menininkai – skaldai, bardai, trubadūrai, minezingeriai, vagantai ir kt.
Kas tuo metu vyko Lietuvoje? Kiek buvo žinoma apie Vakarų Europoje vykusius dalykus? Žinios pasiekdavo baltus ir lietuvius, ypač nuo XIII a., kada susikūrė Lietuvos valstybė.
Mes labai mažai težinome apie pagoniškąją Lietuvą, apie jos kultūrinį gyvenimą. Žinome, kad būta liaudies dainų, giedotojų, grota kanklėmis, vamzdžiais, dainuotos karo ir kitokios dainos bei sutartinės. Iš XIII a. sužinome dievybių vardus: Perkūnas, Žvorūna, Teliavelis, Medeina, Zuikių dievas, bet nežinome apeigų nei maldų, kuriomis jie buvo garbinami. Archeologiniai ir rašytiniai šaltiniai liudija, kad Lietuvos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!