Kepurėtieji grybai

Kepurėtieji grybai

Pamokos uždaviniai

1. Susipažinsime su kepurėtųjų grybų sandara ir savybėmis.

2. Sužinosime, kaip šie grybai prisitaikę prie gyvenamosios aplinkos, kokia jų reikšmė.

Tarkime, per dailės pamoką tau reikia nupiešti kokį nors grybą. Kurį pasirinktum? Aišku, baravyką, raudonviršį arba voveraitę. Šiuos grybus visi gerai pažįsta ir mėgsta rinkti. Jie turi kepuraites, todėl dar vadinami kepurėtaisiais grybais.

Dauguma grybų – daugialąsčiai organizmai. Jų ląstelių sienelės sudarytos iš tvirtos organinės medžiagos – chitino.

Kepurėtojo grybo sandara

Kepurėtojo grybo kotelis ir kepurėlė sudaro vaisiakūnį. Toje vietoje, kurioje augo grybas, po samanomis arba dirvožemio paviršiuje galima aptikti plonų baltųjų gijų – hifų.

Šios žemėje išsiraizgiusios gijos sudaro grybieną. Ji gali būti išplitusi dideliame plote. Vaisiakūnis išauga iš grybienos. Jis irgi sudarytas iš hifų. Grybiena išaugina dažniausiai ne vieną, o kelis vaisiakūnius, todėl kepurėtieji grybai neretai dygsta grupėmis.

Kepurėtojo grybo dauginimasis

Kepurėtieji grybai dauginasi sporomis. Jos susidaro kepurėlės apačioje esančiuose lakšteliuose arba vamzdeliuose. Vienas vaisiakūnis gali subrandinti kelis milijardus sporų. Jos labai mažos ir lengvos, todėl išnešiojamos vėjo. Jei patenka į palankią terpę, sudygsta ir suformuoja naują grybieną.

Grybų mityba

Grybai neturi chlorofilo, todėl negali pasigaminti maisto. Jie minta gatavomis organinėmis medžiagomis. Mėgsta šiltą ir drėgną aplinką. Kadangi grybams nebūtina šviesa, jie puikiai auga pavėsyje ir netgi tamsoje. Dauguma yra skaidytojai ir minta įvairiomis organinėmis atliekomis. Jie išskiria medžiagų, kurios skaido atliekas ir paverčia tirpiomis maisto molekulėmis. Jas įsiurbia grybiena.

Kepurėtųjų grybų hifai apraizgo medžių šaknis ir net įsiskverbia į vidų. Tai vadinama mikorize. Grybiena siurbia iš dirvožemio vandenį su ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis ir aprūpina jomis medį. Iš augalo grybiena gauna maisto, kurį naudoja gyvybiniams procesams.

Taigi tarp grybo ir medžio vyksta abiem pusėm naudingi mainai. Tam tikrų rūšių grybai „draugauja“ tik su tam tikrų rūšių medžiais. Dėl to rudmėsės auga pušų ir eglių jaunuolynuose, raudonviršiai – drebulynuose ir beržynuose.

Kepurėtieji grybai – vieni iš seniausiai žmonių valgomų produktų. Tačiau iš didelės jų gausybės tik 200 rūšių yra valgomosios, o kiti nuodingi.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!