• Grybai (lot. Fungi) - didelė gyvų heterotrofinių organizmų grupė. Ji buvo anksčiau laikyta augalų dalimi, bet vėliau išskirta į atskirą - Grybų karalystę.
• Grybai minta gatavomis organinėmis medžiagomis, tačiau priešingai nei gyvūnai – tai siurbiantys heterotrofai.
• Dauguma grybų – tai saprofitiniai skaidytojai.
• Grybo kūną sudaro hifais vadinami ploni siūlai, kurie bendrai vadinami grybiena.
• Ląstelės sienelės sudarytos iš chitino.
• Energijos atsargos kaupiamos glikogeno pavidalu.
Hifų suskirstymas
• Neturintys pertvarėlių – hifai neturintys septų.
• Pertvarėles turintys – grybų hifuose yra skersinės sienelės.
Grubų dauginimasis ir sporos
• Lytinio dauginimosi metu dviejų skirtingų besiporuojančių tipų hifai susitinka ir susilieja.
• Hifai, turintys porinius haploidinius branduolius, vadinami (n+n) arba dikariotiniais.
• Spora – tai reproduktyvi ląstelė, galinti išaugti į naują organizmą, kuri užtikrina rūšies išplitimą naujose vietose.
• Nelytinis dauginimasis vyksta fragmentacijos bei pumpuravimo būdu.
Grybų klasifikacija
• Egzistuoja keturi grybų skyriai:
• Zigomicetai.
• Aukšliagrybiai.
• Papėdgrybiai.
• Gybšai arba mitosporiniai grybai.
• Papėdgrybiai
Zigomicetai
• Zigomicetai (600 rušių) – daugiausia yra saprofitai, kurie gyvena ant augalų ir gyvūnų liekanų dirvoje arba ant kepinių.
• Kai kurie grybai parazituoja mažus dirvos vienaląsčius ir kirmėles, arba net vabzdžius.
• Zigomicetinis grybas
Zigosporos susidarymas
• Skirtingų tos pačios rūšies besiporuojančių grybų hifai, žymimi + ir - , nes chemiškai vienas kitą traukia. Branduoliams priartėjus prie hifų galų, galai sustorėja. Toks sustorėjimas vadinamas gametange.
• Gametangės susilieja, daugiabranduolėje ląstelėje esantys abiejų lytiškai skirtingų individų branduoliai poruojasi, o po to susilieja. Po šio susiliejimo ląstelė vadinama zigospora.
• Kai zigospora sudygsta, sporangėse susidaro vėjo platinamos sporos.
• Zigospora
Aukšliagrybiai
• Aukšliagrybiai (30 000 rūšių) – saprofitai, turintys labai didelę ekologinę reikšmią, nes jie virškina sunkiai suskaidomas medžiagas, turinčias celiuliozės, ligino arba kolageno. Daugybė aukšliagrybių parazituoja ant augalų: lapai serga miltlige ir lapų raukšlėtumu; kaštonams kenkia puvinys, o guoboms maras.
• Aukšliagrybiai
Aukšliagrybiai suformuoja aukšliaspores
• Aukšliagrybių hifai turi pertvarėles. Lytinio dauginimosi metu sporos gaminasi maišelius primenančiuose aukšliuose. Aukšliai išsidėstę askokarpais vadinamuose vaisiakūniuose. Labiau paplitęs nelytinis dauginimasis, kurio metu susidaro konidijos.
• Sporos sandara
Mielių vienaląstiškumas
• Mielės...
Šį darbą sudaro 747 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!