Turizmo užuomazgos gludi tuose laikuose, kai žmonės, pradėję gyventi sėsliai, iškeliavo į pirmąją kelione mainams, atnašauti dievams ar gauti žiniuonio, atsiskyrėlio patarimą. Pirmoji paminėtoji žmonių kelionė Ievos ir Adomo „priverstinis“ iškeliavimas iš rojaus. Taigi kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis jau nuo labai senai, tačiau laikui bėgant ir keičiantis aplinkai keliavimo poreikiai ir tikslai pradėjo taip pat skirtis.
Pirmiausia šiame referate apžvelgsiu senovės rytų keliones, kurios siekia tris tūkstantmečius prieš mūsų erą, vėliau antikos laikotarpio žymiausius įvykius, kur kaip kada ir kodėl žmonės keliavo pereinant prie žymiausių įvykių mūsų eroje, kurie skatino žmones masiškai keliauti, dėl karo, bado, maro, ligų ir t.t.
Sausuma apgyventa gana seniai. Daugelių nuomone, prieš 10-15 tūkstančių metų žmonės Žemėje jau gyveno visur, kur gyvena ir dabar. Kiekvienoje geografinėje aplinkoje žmogus skirtingai taikėsi prie jos, skirtingais gamtos turtais naudojosi, savitai gerinosi gyvenimo sąlygas ir tuo pačiu keitė gamtą. Vienoje Žemės vietoje žmogus gliejo gyventi sėsliai, kitoje jam daug ko teko ieškoti, o kartu ir keliauti, plačiau pažinti pasaulį. Atrodo, ne vien dėl aplinkos nualinimo ir gamtos gėrybių trūkumo buvo kilnojimąsi iš vietos į vietą ir keliaujama. Mezolite ir neolite be kai kurių žemės turtų gentys nebegalėjo apsieiti. Reikalingiausias buvo gamybinis akmuo: titnagas, obsidianas, agatas, malachitas, nefritas, kvarcitas, dioritas. Gentys, kurios savo krašte neturėjo šių uolienų, buvo priverstos jų ieškoti, keliauti, išsimanyti. Didžiausią paklausą turėjo titnagas – akmens gadynės auksas. Jis pradedamas naudoti dar paleolite, o ypač plačiai taikomas XIV – XII tūkstantmečiais pr. m. e. Lietuvoje titnago įrankių randama Žuvinto, Širvintų apylinkėse, Kuršių nerijoje, Nemuno žemupyje, randama įvairių akmens dirbinių.
Akmuo ir jų dirbiniai yra „nukeliavę“ didelius atstumus. Dabar spėjama, jog prieš 6000-4000 metų kalnakasyba Europoje buvo išvystyta keliose vietose: Skandinavijoje, Alpių priekalnėse, Pirėnų pusiasalyje. Iš uolienų sudėties atpažinti suomiškos kilmės akmens įnagiai Rusijos gilumoje, liparito dirbiniai (iš Liparų salų) rasti Egipte 4000 metų pr. m. e. palaidotų žmonių...
Šį darbą sudaro 3576 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!