K.Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos interpretacija (nuo Gandras iki savo Dievą)

K.Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos interpretacija („Gandras<...>savo Dievą.“) Lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis sukūrė pirmą svarbų lietuvišką meninį tekstą, paliudijusį lietuvių literatūros buvimą. Tai-poema „Metai“, sudaryta iš keturių dalių. Poemoje gausu gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu, suteikiantjiems alegorines reikšmes. „Pavasario linksmybių“ epizode aprašomas vaizdingas ir svarbus pasakojimas apie gandrą. Parlėkęs gandras su savo gaspadine rado apgriuvusį būstą, be jie nenusiminė, o griebėsi darbo, kaip daro kiekvienas vielžybas būras. Gandras parlėkė toks laimingas ir linksmas, kad net ant kraiko tarškino snapą. Jam taip besidžiaugiant štai jau ir gaspadinė meilingai su savo snapu sveikinos. Toks personifikuotas bendravimas tarp gandrų parodo ryškų šeimyniškumą. Gandrų elgesys atskleidžia elgesio ypatumus tarp žmonių. Gandrienė yra mylima ir gerbiama gaspadoriaus.Gaspadinė atlieka tik moteriškus darbus, kaip ir priklauso kiekvienai namų šeimininkei. Gandras neleidžia dirbti sunkių darbų gandrienei, pats viską imasi daryti – taip atskleidžiama tradiciška šeima. Pasakojime pabrėžiama situacija ir pasekmės, kurias išvydo gandras.Gandras rado po žiemos pagadintus namus. Kadangi po gamtos išdaigų gaspadoriams reikės kur nors gyventi, jie sparčiai ėmėsi taisyti savo lizdą. „Vyrs tuojaus žagarų budavonei“, greit namus pradėjo taisyti, „o gaspadinė jo pūstynes mandagiai lopė.“ Aiškiai matosi darbų pasiskirstymas tarp gandro ir gandrienės. Kaip pas žmones vyramas atitenka sunkesni darbai, o moterims lengvesni, taip ir pas gandrus išryškėja pareigų pasidalijimas. K. Donelaitis šiuo pavyzdžiu moko žmones darbščiai ir draugiškai gyventi. Gandrai, daug dirbę bei triūsinėję, „valgį sav sužvejot pas klaną nulėkė greitai“/“Dievui iš širdies visos viernai dėkavojo.“ Gandrai kaip ir lietuviai valgyti eina tik tada, kai atlieka visas pareigas. Pirmiausia pasirūpina darbu, tik paskui savimi. Taip pat lietuviai visą laiką prieš valgį ir po jo dėkavoja Dievui, taip elgiasi ir gaspadoriai gandrai. Paukščiai skatina žmogų netinginiauti, sąžiningai dirbti ir už viską, ką jie darė, dėkoti Dievui. Kiekvienoje „Metų“ dalyje autorius vaizduoja gyvibingą gamtą. K. Donelaičio charaktingiausios lietuviško pavasario skelbėjas yra paukščių būrai- gervės, krgždės, gegužės, strazdai ir ūkininko mylymi gandrai. Paukščiai atspindi žmonių gyvenimą, lietuvių kaimo papročius.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!