K. Donelaičio poemos „Metai“ ištraukos Interpretacija

Kristijonas Donelaitis – buvęs didis pastorius ir aktyvistas Mažojoje Lietuvoje, keleto pasakėčių kūrėjas ir pirmojo grožinio literatūros kūrinio lietuvių kalba autorius. Šis K. Donelaičio palikimas turi didelę istorinę ir kultūrinę, todėl buvo skaitomas ir nagrinėjamas žmonių daugybę kartų. „Metai“ – eiliuota poema, priskiriama švietimo epochai. Kūrinyje apstu įvarių veikėjų, daug pasakotojo įsiterpimų. Būtent todėl poema dar vadinama didaktine – mat autorius dažnai pamokslauja, moralizuoja, vertina.
„Metus“ sudaro keturios dalys. Kiekviena dalis pradedama peizažu, gamtos vaizdiniais, jie dažnai personifikuojami: „Žemė su visais pašaliais įmurkusi verkia, / Kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko.“ Šiais žodžiais nusakomas niūrus rudens vaizdas, kuriam tikras kontrastas – pavasario gamta: „Tuo laukus orai drungi gaivydami glostė / Ir žoleles visokias iš numirusių šaukė.“ Gamta poemoje yra labai konkreti, gyva, neatsiejama nuo žmogaus. Jos centras – saulė, būtinai aprašoma visuose gamtos vaizduose. „Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas / Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.“ Juk saulė nurodo, ką dirbti, kaip gyventi žmonėms. Ji – tartum laikrodis, prie jos taikomasi, skaičiuojamas laikas. O jis „Metuose“ ciklinis, lygiai metai prabėga poemoje.
Be saulės, didelis dėmesys skiriamas žemei, nes ji – pragyvenimo šaltinis būrams, būtent jie ir yra pagrindiniai „Metų“ veikėjai. Visi ūkininkai gyvena uždaroje ir beveik nesikeičiančioje erdvėje – Vyžlaukyje.
Būrus K. Donelaitis suskirstęs į „vežlybuosius“ ir „nenaudėlius“. Ištraukoje iš „Vasaros darbų“ kalba būras Krizas. Dialoge jis prisimena savo vaikystę, tačiau vaikai apibūdinami tik blogais žodžiais: „vaikpalaikis glūpas“; „nenaudėlės mergaitės“. Tad Krizas vaikystę laiko paikyste, neva tik subrendęs žmogus gali protingai mąstyti.
Krizas nemoralizuoja, nemoko. Jis tarytum papasakoja, konstatuoja, kaip „lietuvininkai“ savo viežlybumą pražaidė. Gerumo ir dosnumo praradimu apkaltinami kitataučiai: „Ir lietuvininkai su vokiečiais susimaišė, / Štai ir viežlybums tuojaus į nieką pavirto“.
Napakančiai Krizas žiūri ir į tai, kad bernaičiai ir mergaitės išponėjo: „Lyg kaip jumprovos pasirodyt jau nesigėdi“; tinginiauja, laužo senųjų apdarų dėvėjimo tradicijas: „Taip kad klapai vyžų, viežlybai padarytų,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!