K. Donelaičio poemos ,,Metai“ ištraukos interpretacija

K. Donelaičio poemos ,,Metai“ ištraukos interpretacija (,,Ak, - tarė Selmas, - bengi paliauk su pasaka savo! <...> Būriškas šūtkas glūpai taisydami juokias. ) K. Donelaičio epinė poema ,,Metai“ yra pirmoji lietuvių literatūros gairė, pradėjusi žymėti kūrybos kelią. Ji yra savita, galbūt kiek nesuprantama šiuolaikiniam žmogui, tačiau sprendžianti epochos problemas, aktualias ne tik 18 amžiaus Mažajai Lietuvai, bet ir visai tautai. Galima teigti, jog šis kūrinys aktualus ir šiandien bendražmogiškomis temomis: Dievas, žmogaus gyvenimas, tautiškumas, t.y. visa tai, kas žmogų domino, domina ir domins visais laikais. Nagrinėjama ištrauka atitinka visus jau minėtus teminius ir probleminius aspektus. Joje kalbama tiek apie Dievą, tiek apie žmogaus gyvenimą, tiek apie tautiškumą. Pastarasis labiausiai akcentuojamas ir pripažįstamas viena iš aukščiausių esančių dorybių žmogaus vertybių hierarchijoje. Šį teiginį iliustruoja retorinis kreipinys ištraukos pradžioje: ,,Ak! Kur dingot jūs, lietuviškos gadynėlės.“ Didysis poemos filosofas Selmas apgailestauja dėl buvusių laikų, ,,kaip dar prūsai vokiškai kalbėt nemokėjo“. Lietuviškumo esmę ir jo išlikimo būtinybę geriausiai suvoksime atsiminę istorines aplinkybes, Žinoma, jog Mažosios Lietuvos likimui įtaką darė ir koregavo vokiečių kultūra. Senojo gyvenimo būdo išlaikymas tebuvo vienintelis kelias lietuvninko tautybei išsaugoti ir germanizacijai pasipriešinti. Štai kodėl Selmas, atitinkantis autoriaus pasaulėžiūrą, piktinasi, rodos, dėl visai paviršutiniškų ir neesminių naujovių, pavyzdžiui, avėjimo ,,vokiškomis kurpėmis“ , ,,prancūziško pasirėdymo“ ar didžiavimosi ,,sopagomis“. Jis suvokia, kad šie menkniekiai yra ir svetimos kultūros ženklai, kurie keičia lietuvninko išvaizdą ir mąstyseną. Ištraukoje piktinamasi dėl pakitusių žmogaus moralinių nuostatų. Selmas baisisi, jog mažesnę įtaką žmogaus gyvenimui daro Dievas ir bažnyčia, o dvasingumas visiškai nebevertinamas. Susirūpinęs ir įsipareigojęs jis konstatuoja: ,,Į bažnyčią vos išgirst kyšteli galvas, / O paskui tuo žais ir šokt į karčemą bėgą.“ Jis mato dar vieną moralinio degradavimo ženklą – karčemą. Ši tėra tik laikinas prieglobstis ir žemiškų malonumų buveinė, užpildanti žmogaus dvasinę tuštumą. Skaudžiai suvokiama, jog žmonės tenori linksmintis, girtauti, tačiau labiausiai jį nuvilia tai. Dievo žodis nepaveikia jų širdžių, sielos gelmių, nepakylėja dvasiškai. Taigi galima suprasti, jog dar viena dorybė, aukštinama kūrinyje, yra religingumas, kadangi šis padeda susiformuoti krikščioniškai pasaulėžiūrai. Darosi aišku, kad krikščioniško gyvenimo būdo puoselėjimas, normų laikymasis yra ir tautiškumo garantas. Esamos situacijos opozicinis polius yra Selmo išgirtieji laikai. Ištraukoje priešinama dabartis ir praeitis. Pastaroji atrodo geresnė ir patrauklesnė. Tada žmonės lietuviškai kalbėjo lietuviškai, ,,vyžas ,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!