Būsimas prezidentas gimė 1866 m. grudžio 17d. gausioje Suvalkijos ūkininkų Vinco ir Onos šeimoje, Selemos Būdos kaime. Vaikystėje jam tradiciškai teko piemenauti, tačiau gabų vaikiną tėvai nusprendė leisti į mokslus. Kaip ir daugelis to meto šeimų, tėvai tikėjosi, kad sūnus taps kunigu.
Mokydamasis Marijampolės gimnazijoje, Kazys stengėsi pats išsilaikyti, uždarbiavo mokydamas jaunesnius vaikus. Kurį laiką kaip korepetitorius gyveno Marijampolės gydytojo Eduardo Uscinskio namuose, ten pramoko inteligentiško elgesio ir galbūt apsisprendė dėl tolesnių studijų. Baigęs gimnaziją, 1887 metais įstojo į Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, o tėvams teko susitaikyti, kad šeimoje kunigo neturės.
Studijuodamas priklausė lietuvių studentų draugijai. 1889 metais pasirodė pirmasis Prūsijoje leidžiamo laikraščio „Varpas“ numeris. Kazys Grinius jį ne tik skaitė, bet ir šį bei tą į jį parašydavo, dalyvavo Suvalkijoje vykstančiuose aktyvistų susibūrimuose, susipažino su Vincu Kudirka. 1893 m. baigė universitetą ir davęs Hipokrato priesaiką, kurį laiką dirbo Rusijoje.
• 1894 m. grįžo į Lietuvą ir vertėsi gydytojo praktika Marijampolėje. 1896 m. K. Grinius vedė Joaną Pavalkytę. Kazio ir Joanos šeima atrodė netipiška tais laikais – demokratiška ir laisvamaniška. Abiejų požiūris į religiją sutapo – tikėjimui buvo abejingi, bet vaikams bažnyčios lankyti nedraudė, kai kurių papročių laikėsi iš tradicijos. Vyras ir žmona bendravo kaip lygiaverčiai partneriai. Pavyzdžiui, Joana mėgo rūkyti, o Kazys visą gyvenimą propagavo sveiką gyvenseną ir papiroso į burną neėmė, tačiau tai netrukdė jiems gerai sugyventi. 1899 metais Griniai susilaukė sūnaus Kazio, 1902 metais – dukters Gražinos, o 1906-aisiais – jauniausiojo Jurgio.
• 1914 metų rudenį artėjant Pirmojo pasaulinio karo frontui Grinių šeima iš Marijampolės išvyko į Rytus, kitais metais Joana su vaikais apsigyveno Kislovodske, Kazys kurį laiką gyveno atskirai. 1917 metų pabaigoje Kazys Grinius persikėlė pas šeimą į Kislovodską, o 1918 metų spalio 8 dieną įvyko tragedija – miestą užėmus raudoniesiems, į Grinių namus įsiveržė plėšikaujantys kareiviai. Susigrobę, ką rado, plėšikai nenorėjo palikti liudininkų ir šovė į tada namuose buvusias...
Šį darbą sudaro 816 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!