Kaulo histologija

gyvūnų griaučius ir suteikia kūnui formą.
atlieka ir judėjimo funkciją.
kauluose asimiliuojamas ir kaupiamas naujas
kalcis.
 Kaulai atlieka ir apsauginę funkciją – jie gaubia
krūtinės ląstos organus, smegenis ir kaulų čiulpus.
Kaulo paviršių dengia
antkaulis (periosteum).
Jis sudarytas iš 2-jų
sluoksnių:
• skaidulinio
(str. fibrosum),
• kaulo formuojamojo
(str. osteogenicum).
Skaidulinis sluoksnis, sudarytas iš glaudžiojo netaisyklingojo
kolageninio jungiamojo audinio, yra storesnis. Jo skaidulų pluoštai
radiališkai perveria išorines žiedines kaulines plokšteles ir tvirtai
prijungia antkaulį prie kaulo. Jos vadinamos perverenčiosiomis
skaidulomis (fibrae perforantes) (Šarpėjaus skaidulomis). Šiame
sluoksnyje yra daug kraujagyslių ir nervų.
Osteogeniniame sluoksnyje išsiraizgo plonos kolageninės ir elastinės
skaidulos, tarp kurių išsidėsto kamieninės kaulinės ląstelės –
osteoblastocitai.
Kaulo sąnarinius
paviršius dengia
sąnarinė kremzlė
(cartilago articularis) –
tai hialininė kremzlė
neturinti antkremzlio.
Vidinę kaulo ertmę
iškloja vidinis antkaulis
– endostas, sudarytas iš
kolageninių skaidulų
pluoštų ir
osteoblastocitų bei
osteoklastocitų.
Kaulas sudarytas iš
• tankiosios medžiagos
(substantia compacta)
ir
• akytosios medžiagos
(substantia spongiosa)
Kaulo išorėje yra tankioji medžiaga, o akytoji
kaulinė medžiaga randama ilgųjų kaulų epifizių
(kaulo galų) viduje.
SEM
Tankioji medžiaga, sudaryta iš
kaulinių plokštelių.
Po antkauliu lygiagrečiai kaulo
paviršiui guli išorinės žiedinės
plokštelės (lamellae
circumferentiales externae),
kurios atskiria antkaulį nuo
gilesnių sluoksnių. Giliau
tankiojoje medžiagoje išilgai
kaulo yra centriniai kanalai
(canales centrales) (Haverso
kanalai), kurie tarpusavyje
jungiasi perverenčiaisiais
kanalais (canales perforantes)
(Folkmano kanalais). Šiuose
kanaluose glūdi maitinamosios
kraujagyslės.
Apie centrinius kanalus koncentriškai išsidėsto 5-15 kaulinių
plokštelių. Tokia koncentriškų plokštelių sistema su kanalu centre,
vadinama osteonu (Haverso sistema). Tai struktūrinis kaulo
vienetas, jo diametras 150-400 m. Tarp plokštelių yra šakotų
osteocitų. Kiekvieną osteoną gaubia cementinė arba rezorbcinė
linija (linea cementalis s. resorptionis).
Osteonus skiria intersticinės plokštelės (lamellae interstitiales), kurios
yra suirusių osteonų liekanos, atsiradusios persitvarkant kaului.
Lygiagrečiai kaulo vidiniam paviršiui yra vidinės žiedinės plokštelės
(lamellae circumferentiales internae).
Kiaulės pėdos kaulo tankioji medžiaga
Šerno pėdos kaulo tankioji medžiaga
Pagal osteonų tankumą
ploto vienete ir jų
diametrą galima spręsti
apie žinduolio rūšį, jo
judrumą, amžių.
Žinduoliui senstant ar
nejudant osteonų
tankumas kaulo
tankiojoje medžiagoje
mažėja.
Akytoji kaulinė medžiaga sudaryta
iš įvairaus storio susipynusių
kaulinių sijų (trabeculae). Jos
išsidėsto netvarkingai,
sudarydamos sudėtingą tinklą.
Šio tinklo kilpas užpildo
raudonieji kaulų čiulpai (medulla
ossium rubra), kuriuose vyksta
kraujo ląstelių gamyba.
Ilgųjų kaulų diafizėje nėra akytosios medžiagos, todėl
susidaro kaulų čiulpų ertmė (cavum medullare),
kurią užpildo riebalinis jungiamasis audinys su
retikulinio audinio salelėmis – geltonieji kaulų
čiulpai (medulla ossium flava).
Šie kaulų čiulpai normaliomis
sąlygomis kraujo ląstelių negamina.
Tačiau ekstremalių atvejų (nukraujavimas,
intoksikacija) metu į retikulinio jungiamojo
audinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!