Kiekvienas šio pasaulio žmogus – tai individualybė. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus savo gyvenimą gyvena individualiai ir dažniausiai jo gyvenime vyraujantys pasirinkimai bei poelgiai taip pat yra savotiški ir niekieno neginčijami. Tačiau visiems puikiai žinoma, jog kiekvienas žmogaus sprendimas visada yra įvertinamas. Šis žmogaus poelgių teismas, atsižvelgiant į vyraujančius visuomenės standartus, moralės normas, dažniausiai priklauso nuo visuomenės, t.y. žmonių, mūsų pačių sąžinės arba Dievo. Visuomenės vertinimas yra gana objektyvus, tačiau dažnai neteisingas. Juk teisti nepažįstamą asmenį, kai yra žinoma tik maža dalelė istorijos, - kvaila ir absurdiška. Sąžinės vertinimas aktualus tada, kai žmogus slepia savo poelgius ir visus jausmus laiko savo viduje, tai tarsi vidinis žmogaus balsas. Tiesa, žmogaus sąžinė baudžia žmogų vidinėmis kančiomis, o po mirties kiek kitaip žmogų gali nubausti Dievas. Dievo žodis žmogaus poelgių vertinimo atveju yra svarbiausias tikintiesiems, gana dievobaimingiems žmonėms. Kadangi visi šie paminėti faktoriai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi, kyla klausimas – kas vis tik turėtų būti tikrasis žmogaus poelgių vertintojas – visuomenė, sąžinė ar visgi Dievas? Taigi remdamasi įvairiais literatūros kūriniais bei juose pateiktais išsamiais vaizduojamų veikėjų atvejais, šiandien savo kalboje pasistengsiu atsakyti į šį tikrai sudėtingą klausimą.
Visų pirma, pats didžiausias žmogaus teisėjas – visuomenė. Ji visada negailestinga, šalta ir neužjaučianti. Būtent todėl ji žmogui ir skiria pačias žiauriausias bausmes ir sukelia pačius skaudžiausius jausmus. Kaip ir minėjau, žmonės teisdami remiasi savo pačių išgyvenimais ir patirtimi, visuomenės standartais ir tam tikromis normomis. Tačiau tik tą patį išgyvenęs žmogus geba užjausti ir parodyti atitinkamą palaikymą teisiamajam. Tiesa, labai gaila, kai žmonės net patys nesuvokdami ir nematydami savęs bei savo veiksmų, sugeba vertindami įžeisti ir dar labiau įskaudinti kitą. Visuomenės žmonių teismas yra puikiai atskleidžiamas XX a. Lietuvos rašytojo, lietuvių literatūros klasiko Vinco Mykolaičio – Putino, psichologiniame – intelektualiniame romane „Altorių šešėly“. Pagrindinis veikėjas, jaunas ir dar savęs neatradęs jaunuolis, ne kartą savo gyvenime patyrė...
Šį darbą sudaro 1002 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!