Kas suteikia žmogaus sielai sparnus? (rėmiausi Šatrijos Ragana)

rašė XXa. rašytoja Marija Pečkauskaitė, arba kitaip, Šatrijos ragana. Iš Žemaitijos bajorų kilusią moterį
vaikystėje namuose mokė samdyti mokytojai. Nuo vaikystės Pečkauskaitę traukė krikščioniškos tiesos,
skaitymas, muzika ir jodinėjimas. Povilo Višinskio paskatinta moteris mokėsi nebuitinės lietuvių kalbos, rašė
lietuviškai laiškus. Pasirinkusi Šatrijos Raganos slapyvardį pagal Šatrijos kalną ir su juo susijusius padavimus
apie raganas, rašytoja kūrė realistiškesnius vaizdus socialinėmis temomis, vėliau daug dėmesio skyrė vaikų
literatūrai, kurią veikė biografiniai motyvai, katalikybės ir pedagogikos idėjos, romantinė pasaulėjauta.
Židikuose Šatrijos Ragana sukūrė apysaką „Sename dvare''. Ši apysaka pradedama epigrafu („Visa, kas
praeina, / Simbolis tėra“), reiškiančiu filosofinę mintį apie laikinumą ir amžinumą. Ši tema plėtojama ir
kūrinyje, kai mamatė su vaikais kalba apie gyvenimą ir mirtį arba kai suaugusi Irutė kalba apie gyvenimo
laikinumą ir dvasinių ryšių tarp šeimos narių amžinumą. Mamatė - dvaro ponia, trijų mažų vaikelių motina,
vargšų globėja, mokytoja, patarėja, labai subtilios dvasios moteris. Ji turi menišką sielą: muzika- jos
gyvenimo dalis, jos sielos sparnai. Vos radusi laisvą minutėlę, puola skambinti pianinu, jai tai didžiulė
prabanga, nes laisvo laiko turi ypač mažai. Vos pradėjus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!