Kas padeda atrasti kasdienybės grožį?

Kas padeda atrasti kasdienybės grožį?

(K. Donelaitis, Šatrijos Ragana, J. Tumas-Vaižgantas, H. Radauskas, J. Vaičiūnaitė)

Ar įmanoma paaiškinti, kas yra kasdienybė? Žinoma. Galima sakyti, kad kasdienybė – sekinanti rutina, monotonija, bet tik žmogus ją susikuria. Ar ji gali būti graži? Iš tikrųjų kartais neaišku, kur to grožio ieškoti, o nerasdamas jo asmuo praranda atramą ir dvasiškai palūžta. Tam, kad nesijaustų sugniuždytas, žmogus turi sugebėti išmokti įžvelgti grožį paprastuose dalykuose – gamtoje, darbe, kasdieniškose bei realiame gyvenime pasitaikančiose sudėtingiausiose situacijose. Juk visais laikais žmogus, spaudžiamas sunkumų, remdavosi į grožį, kuris padėdavo atsistoti ant kojų, pajusti paprasto kasdieniškumo pilnavertiškumą. Atrasti grožį paprastuose dalykuose žmogui tiek šiais laikais, tiek anksčiau padėdavo gamta, juokas, meilė, kūryba.

Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kad kasdienybės grožio pajutimas kyla iš žmogaus harmonijos su jį supančiu pasauliu. Grožis suteikia paskatą gyventi, padeda iškęsti sunkius gyvenimo momentus. Kasdienybės grožis atrandamas žvelgiant į gamtą, mokantis iš jos pavyzdingo, darnaus, dieviškajai tvarkai paklūstančio gyvenimo. Apie tai didaktinėje poemoje „Metai“ kalbėjo XVIII a. Apšvietos epochos rašytojas Kristijonas Donelaitis. Jo kūrybai būdinga krikščioniška pasaulėjauta, autorius ne tik skatina būrus atsigręžti į Dievą, bet ir augina juos morališkai. Poemoje „Metai“ kasdienybės žavesys atrandamas skaitant gamtos knygą. Būtent joje pasakotojas atranda gražiausią gyvenimo modelį, kurio moko ir būrus. Pastorius parodo nuolatinę metų kaitą, kuri diktuoja žmogaus gyvenimo slinktį. Besikeičiantis gamtos groži, kurį mato ir jaučia gamtoje gyvenantys būrai, nuskaidrina sunkų gyvenimą. Poemoje vaizduojamas Vyžlaukio kaimo kasdieninis gyvenimas – lauko darbai, papročiai skirtingais metų laikais. Gamta poemoje – grožio šaltinis, Dievo sukurtas tobulas harmoningas pasaulis, iš kurio doras būras privalo imti pavyzdį. K. Donelaitis laikėsi pietistų filosofijos principų, todėl kūrinyje pabrėžė kuklumą, paprastumą, darbštumą, bendruomeniškumą. Būtent šios savybės kasdieninį gyvenimą daro gražų, darnų. Gamta ryškiausiai perteikiama lakštingalos, gandrų bei pavasario pabudimo epizoduose. Epizode apie gandrų šeimyną, perlėkęs gandras su savo ,,gaspadine“ rado apgriuvusį būstą, bet jie nenusiminė, o griebėsi darbo. Lakštingala palyginama su kuklia būre, kuri dieną neturėdama laisvo laiko savo giesmę giedoti, tai padaro naktį. Būrų mokytojas kūrinį tartum padalija į dvi erdves – būrų ir gamtos. Gamta – Dievo sukurtas tobulas harmoningas pasaulis, iš kurio doras būras privalo imti pavyzdį. Pasakotojas skatina darbininkus grožėtis gamtos darna, išryškina gyvūnijos ir būro darbų grožį atėjus tam tikram metų laikui, harmoniją tarpusavyje ir ragina būrus elgtis taip pat, „kopijuoti“ gamtoje vyraujančią tvarką. Manau, reikia pasakyti dar ir tai, kad praėjus beveik 200 metų nuo K. Donelaičio poemos ,,Metai“ būrų gyvenimo, ir XX a. pirmoje pusėje kasdienybės problemas Vaižganto apysakos ,,Dėdės ir dėdienės“ veikėjui Mykoliukui taip pat padeda išspręsti gamta. Jį priglaudžia dvasinę krizę išgyvenantį žmogų ir neleidžia palūžti. Taip pat, gamtos grožį kasdienybėje galime rasti ir XX a. Lietuvių poeto, simbolisto - Vinco Mykolaičio - Putino psichologiniam romane „Altorių šešėly“. Ryšys su gamta puikiausiai atsiskleidžia pirmojoje romano dalyje ,,Bandymų dienos“. Pastebima, kad net būdamas seminarijoje, vietoje, kurioje seminaristai būdavo suvaržyti, Liudas sugebėdavo mėgautis gamta. Kankinamas vidinių konfliktų, pagrindinis kūrinio veikėjas Vasaris paguodos ieškojo jį supančioje gamtoje – būtent ji įkvėpdavo jaunąjį klieriką kūrybai, kurios prigimtinė galia pasireiškė dideliu jautrumu, ir vaizduote. Pats autorius yra labai susijęs ir pagrindiniu romano veikėju Liudu Vasariu, kuriam gamta taip pat buvo vienas iš pagrindinių įkvėpimo šaltinių. Įsijautes į kunigų seminarijos rutina, Vasario kasdienybė buvo akivaizdžiai niūri ir liūdna. Jis neperskaitė nei vieno literatūros veikalo, neparašė nei vieno eilėraščio, o kai pradėjo švisti pirmosios pavasario dienos, Vasaris nė pats nepastebėjo kaip nuo jo krūtinės tarsi akmuo nusirito, o jo širdis suvirpėjo iš džiaugsmo, nes jam šypsojosi saulė ir plieskė mėlynas dangus. Taigi teigiama, kad būtent gyvenimas pagal gamtą ir su gamta, kūryba bei darbas leidžia asmenui įsijausti į dieviškosios tvarkos ratą, padaro jo būtį ir kasdienybę gražią ir prasmingą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!