Kas lemia žmogaus elgesį dramatiškomis aplinkybėmis?

Kas lemia žmogaus elgesį dramatiškomis aplinkybėmis? Pasaulyje, kupiname grėsmių bei baimės, žmonės į kritines situacijas reaguoja visiškai skirtingai. Vieni palūžta, nesugebėję prisitaikyti arba susidoroti su iškilusiais sunkumais, kiti- įžvelgia galimybę pasimokyti bei įgauti daugiau gyvenimiškos patirties. Pirmas faktorius, lemiantis tam tikrą žmogaus reakciją yra savisaugos instinktas, padedantis išsisukti iš grėsmingų situacijų. Tai yra natūraliai atsirandanti reakcija pavojaus akistatoje. Iškilus grėsmei ne tik pačiam žmogui, bet ir jį supančiai aplinkai, o tiksliau tėvynei, savisaugos instinktas atvirkščiai dingsta. Individas, veikiamas meilės ir patriotiškumo, pasiruošęs nepaisant nieko padaryti viską dėl gimtosios šalies labo. Tad kokią įtaką žmogui daro šie veiksniai? Žmogui, atsidūrus dramatiškoje, ribinėje situacijoje, visų pirma, pradeda veikti savisaugos instinktas. Galvojama tik apie save ir savo labą, o kitų gerovė pereina į antrą planą: aplinkiniai tarsi nustoja egzistuoti. Todėl kartais susiduriama su tuo, kad kai kurie nebejaučia moralinių normų ribų, sužvėrėja bei visiškai nepaiso humaniškų vertybių. Į tokią situaciją patekęs asmuo- XX a. pr. modernios lietuvių poezijos ir istorinės poetinės dramos pradininkas Balys Sruoga memuariniame romane „Dievų miškas“ aprašo savo įkalinimo metus Štuthovo koncentracijos stovykloje. Kūrinio pagrindinis pasakotojas, pats autorius, rašo apie tai, kaip tokioje vietoje visiškai dingsta žmogiškumo samprata. Kalinių surašymas, utėlių naikinimas, drabužių išdavimas, rikiuotės mokymas, darbas , miegas, bausmės – visa tai paversta fiziniu ir moraliniu smurtu. Negana to, jis nelaikomas žmogumi, o tik gyvūnu. Toks individų sužvėrėjimas, nužmogėjimas ryškiai vaizduojamas memuaro epizode „Giltinės pastogė“. Elementarus noras išgyventi tokioje aplinkoje paverčia žmogų gyvuliu pasiruošusiu kovoti už save bet kokia kaina. Artimųjų išdavystė, nesibaigiančios muštynės tarp kalinių dėl paskutinio duonos kąsnio- žmogiškosioms vertybėms prieštaraujantis elgesys, kuris lageryje gyvenantiems žmonėms tapo kasdienybe. Viskas tai dėl baimės: arba aš, arba mane. „Šiose baisiose imtynėse dėl buities, vieni kitus skandindami, prasimuša vieni į viršų, gyvena plėšriuoju instinktu <...> Kiti, neturėdami laimės, negalėdami prasimušti bet kuria kaina į paviršių, skęsta drumzlėse ir miršta.“ Dėl nuolatinio spaudimo palūžta individo dvasinė stiprybė, o kartu su ja išnyksta stojiška laikysena. Taigi, žmogui patekus į kritinę situaciją, veikia savisaugos instinktas, kuris kartais priverčia elgtis prieštaraujant visoms bendražmogiškoms vertybėms. Dramatiškose aplinkybėse gali atsidurti ne tik vienas žmogus, bet ir visa šalis. Tokioje situacijoje tautos elgesį lemia patriotiškumas bei meilė tėvynei, kurios veikimu individai susivienija vardan atsiradusių kliūčių įveikimo ir juda link savo tikslo nepaisant nieko. XX a. vid. poeto ir partizano Broniaus Krivicko kūryboje bei gyvenime matomas stiprus pasiryžimas paaukoti gyvybę dėl gimtosios šalies laivės. Jis buvo vienas iš partizano būrio narių, kurie sunkiu Lietuvai metu, Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu, susivieniję patraukė į miškus, kuriuose, rizikuodami savo gyvybe, gynė gimtosios šalies garbę bei laisvę. Eilėraštyje „Partizano mirtis“ atsispindi žmogaus didelė dvasinė stiprybė kovoje už Lietuvos laisvę. Net praktiškai būdamas mirties patale lyrinis subjektas mąsto apie savo okupuotą tėvynę, tremtinius, esančius toli nuo gimtųjų namų, norėdamas atkeršyti svetimtaučiams, kuriantiems grėsmę jo šaliai. Jis pasiryžęs kovoti iki paskutiniųjų, viltis ir patriotiškumas neleidžia pasiduoti, nors ir jaučiant, kad artinasi mirtis. „Ir, deja, kova nepabaigta!“; „Aš dar kausiuos mirštantis ir vienas!” Meilė Lietuvai- lyrinio subjekto energijos šaltinis, kurio pagalba jis narsiai kovoja už savo ir savo tautos garbę bei laisvę. Deja, šiuolaikinė visuomenė taip pat neretai susiduria su panašiomis situacijomis. (500ž.) Šiais metais įvykęs ir vis dar trunkantis Rusijos kariuomenės įsiveržimas į Ukrainą nepaliko abejingų ne tik ukrainiečių, bet ir viso pasaulio. Šios šalies gyventojai, veikiami patriotiškumo ir begalinės meilės tėvynei, susivieniję iki šiol stoja į karinį pasipriešinimą, kovodami plikomis rankomis prieš svetimus, norinčius atimti iš jų žemes. Tūkstančiai paprastų žmonių kasdien eina į karo frontą bei yra pasiruošę paaukoti savo gyvybę dėl gimtosios šalies laisvės ir šviesesnės ateities. Taigi, ribinėje situacijoje individas, veikiamas meilės tėvynei, tautiečiams pasiruošęs kovoti iki paskutiniųjų dėl šalies labo. Apibendrinant galima teigti, kad esant dramatiškoms aplinkybėms žmogaus elgesį lemia savisaugos instinktas, padedantis vengti situacijų, sukeliančių grėsmę gyvybei. Įvykiuose, grėsminguose visai šaliai, susivieniję žmonės patriotiškai elgiasi dėl savo meilės tėvynei.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!