Kapitalo rinkos integracijos trūkumai

ĮVADAS Šiandieniniame pasaulyje viena iš svarbiausių temų yra tarptautinė ekonomikos integracija – tai yra valstybių ekonominis bendradarbiavimas pagal suderintą tarpvalstybinę ekonominę politiką. Dar 1957m. Europos Sąjungos įkūrėjai Romos sutartyje nustatė svarbų tikslą - sukurti bendrą rinką. Idealios sąlygos ekonominei integracijai – tai rinka, kurioje prekės, paslaugos, kapitalas ir žmonės gali judėti be jokių apribojimų. Kuo labiau didės nacionalinių ūkių integracija, tuo labiau yra tikėtina, jog tai ves prie globalinės integracijos – kai yra kuriama bendroji rinka “be sienų”. Judėjimą bendrosios rinkos kryptimi reikia nuolat skatinti – šalinti ribojimus užsienio investicijoms ir atlikinėti tarptautines finansines operacijas. Nacionalinių rinkų ir tarptautinio kapitalo judėjimo liberalizavimas dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje sukūrė prielaidas kapitalo judėjimo mastui didėti. Būtent liberalizacijos dėka finansinėje srityje pagrindiniu globalizacijos požymiu tampa tarptautinis kapitalo judėjimas. Kaip matome šiais laikais labai dažnai yra skiriamas dėmesys kapitalo rinkoms, jų integracijai, kapitalo judėjimui. Dažniausiai kalbėdami apie kapitalo rinkų integraciją analizuojame teigiamus aspektus, tačiau integracijos procesai turi ir savų trūkumų. Apie juos ir bus kalbama šiame darbe, kas pagrindžia temos aktualumą ir naujumą. Darbo tikslas - išsiaiškinti, kokie pagrindiniai kapitalo rinkų integracijos trūkumai. Šiam tikslui pasiekti buvo suformuluoti sekantys darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti kapitalo rinkos apibrėžimus ir sampratą; 2. Išnagrinėti kapitalo rinkos integracijos apibrėžimą; 3. Išskirti pagrindinius kapitalo rinkos integracijos trūkumus. Tyrimo objektas – kapitalo rinkos integracija. Metodika: mokslinės literatūros ir straipsnių turinio analizė. 1. KAPITALO RINKOS SAMPRATA 1.1.Kapitalo rinka ir jos instrumentai Kapitalo rinka tai finansų rinka kurioje prekiaujama ilgesnio nei metai galiojimo termino finansiniu turtu - kapitalo rinkos instrumentais. Tai bendroves ilgalaikio skolinamojo ir akcinio kapitalo bei vyriausybinių obligacijų rinka. Šioje rinkoje įmonės ir finansų organizacijos užima pagrindinę vietą, taip pat aktyviai dalyvauja bankai kaip tarpininkai ir vyriausybė, kuri skolinasi ilgesniam laikui. Užsienio specialistai įvairiai apibūdina kapitalo rinką. Vieni rinką apibūdina kaip potencialių mainų sritį, kiti - institutu suvedančiu pirkėjus (paklausą) ir pardavėjus (pasiūlą). Skiriami tokie pagrindiniai kapitalo rinkos instrumentai : 1. Iždo bilietai; 2. Iždo obligacijos; 3. Agentūrų vertybiniai popieriai; 4. Municipalinės obligacijos; 5. Firmų obligacijos; 6. Hipotekos vertybiniai popieriai; 7. Privilegijuotos akcijos; 8. Paprastosios akcijos;  Šie instrumentai naudojami ne visose šalyse ir , aišku,nevienodomis proporcijomis. Pavyzdžiui Lietuvos kapitalo rinkoje dažniausiai yra prekiaujama privilegijuotomis ir paprastosiomis akcijomis, įmonių obligacijomis, Vyriausybės vertybiniais popieriais ir obligacijomis. Specialistai teigia, kad išvystyta kapitalo rinka turi šiuos požymius: • užsakymai pirkti ar parduoti ateina į rinką iš įvairių pirkėjų grupių; • užsakymai pirkti ar parduoti ateina į rinką didesnėmis ar mažesnėmis nei rinkos kainomis; • nauji dideli užsakymai pirkti ar parduoti ateina į rinką, o kainos rinkoje svyruoja. Šios kapitalo rinkos savybės užtikrina vertybinių popierių likvidumą, investuotojai ar kreditoriai skatinami laikyti nupirktus vertybinius popierius, nes rizika minimali, o tie rinkos veikėjai, kuriems reikalingos lėšos, lengvai jų įsigyja. 2.Kapitalo rinkos integracija 2.1.Kapitalo rinkos integracijos traktavimas Kapitalo rinkos integracija, paprasčiau sakant, tai procesas, kai yra sujungiamos kapitalo rinkos viena su kita. Kartais vietoje termino „kapitalo rinkos integracija” vartojamas žodis „globalizacija“. Globalizacijos reiškinys ypač pasireiškia po telekomunikacijų ir informacinių srautų pažangos. Finansinių rinkų globalizacija – tai taisyklių derinimas ir kliūčių mažinimas, kuris priveda prie laisvo kapitalo judėjimo bei leidžia įmonėms laisvai konkuruoti visose rinkose. Kai kurie globalizaciją vertina kaip procesą, kuriame skolininkas turintis problemų su finansavimu ir skolintojas ieškantis patrauklių investavimo galimybių ignoruoja valstybių sienas. Kai kurie ekspertai kapitalo rinkų integraciją vertina kaip žingsnį link vieningos kapitalo rinkos ir valiutos. Kapitalo rinkos integracija turi įtakos ekonomikos augimui, nes finansiniai ištekliai vaidina svarbų vaidmenį ekonomikos augime ir vystymesi. Augant kapitalo pasiūlai užtikrinama šalies finansų rinkos plėtra, kuriamos naujos finansinės priemonės, gerinama bankų paslaugų kokybė. Šia kryptimi Europos sąjunga jau idėjo nemažai pastangų. Tačiau, nepaisant tokių stiprių troškimų, vieninga kapitalo rinka bus tinkamai išsivysčiusi tik po poros dešimtmečių. Tačiau dalinė integracija jau įvyko, kadangi yra galimybė turėti kapitalą daugelyje rinkų ir laisvai keisti valiutas be didelės rizikos. Pavyzdžiui, Europos sąjungos rinka leižia įmonėms buti registruotoms vienoje šalyje, o įgyti ilgalaikį kapitalą kitoje šalyje. 2.2.Kapitalo rinkos integracijos trūkumai Kapitalo rinkų integracija turi labai daug teigiamų sąvybių apie kurias visuomenėje dažniausiai ir yra kalbama, tačiau retai kada užsimenama, kad ji taip pat turi ir trūkumų. Tarptautiniai ekonomistai parodė, kad net labiausiai integruotos rinkos ne visada duoda gerus rezultatus. Profesorius P. R. Agenor išskyrė keturis pagrindinius kapitalo rinkų integracijos trūkumus: 1. Prieigų trūkumas; 2. Neefektyvus kapitalo paskirstymas; 3. Makroekonominio stabilumo praradimas; 4. Kapitalo įplaukų pažeidžiamumas. 1) Dėl kapitalo rinkų integracijos dažnai nepakanka prieigų. „Gerais“ laikais, kai įmonę lydi sekmė, kai jos prekių ar paslaugų pardavimai auga, o produkcijos kokybė tik gerėja, daugeliui šalių yra įprasta skolintis kapitalą iš kitų šalių (imti paskolas). Tuo metu užsienio šalys noriai suteikia paskolas. O „blogais“ laikais, kai įmonė patiria sunkumus, kai gamybos efektyvumas ir pardavimai nedidėja, kai įmonė yra lydima blogų rezultatų, atsiranda paskolų trūkumas (užsienio šalys nenori rizikuoti teikdamos paskolas, o jei ir suteikia jas tai tik su dideliais reikalavimais) ir kapitalo nutekėjimas (investuotojai atsiima iš šalies savo investicijas). 2) Dažniausiai pastebimas kapitalo rinkų integracijos trūkumas yra neefektyvus kapitalo paskirstymas. Kapitalo įplaukos turėtų būti daugiausiai nukreiptos į gamybos sritis, siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą. Tačiau, jei kapitalas bus paskirstytas neefektyviai, tai yra bus naudojamas daugiausiai vartojimui (pavyzdžiui, prabangių automobilių importui, būsto remontui, baldų ir buitinės technikos įsigijimui, kelionėms ir kitoms plataus vartojimo prekėms) arba prastos kokybės investicijų finansavimui (pavyzdžiui, spekuliacijoms nekilnojamojo turto srityje), tai poveikis ekonomikos augimui bus ribotas. 3) Reikia įsidemėti, jog ir didelis kapitalo kiekio priteklius gali turėti neigiamą poveikį makroekonominiam stabilumui. Esant fiksuotam valiutos kurso keitimui didelis kapitalo kiekis gali privesti prie greito pinigų masės augimo ir jei tuo metu nebus pravesta sterilizacija ( kai šalies centrinis bankas priverstinai mažina grynųjų pinigų masę apyvartoje), tai gali paskatinti spaudimą infliacijai didėti šalies ekonomikoje. Esant plaukiojančiam valiutos kursui labiausiai tikėtinas rezultatas bus nominali nacionalinės valiutos revalvacija ( būtų nustatytas aukštesnis valstybės valiutos kursas kitų valiutų atžvilgiu). Šiuose abiejuose atvejuose įvyksta reali valiutos kurso revalvacija ir blogėja mokėjimų balanso būklė, tačiau plaukiojančio valiutos kurso metu yra galimybė įvykdyti savireguliaciją tokio pastovaus deficito einant devalvacijos įgyvendinimo keliu. Tuo tarpu esant fiksuotam valiutos kurso keitimui konkurencingumo praradimas gali privesti prie pasitikėjimo sumažėjimo išlaikant fiksuotą valiutos kursą ir sukelti valiutos krizę. Taip pat neigiamas poveikis makroekonominiam stabilumui yra pernelyg susilpnintas valstybės reguliavimas. Jis padidino spekuliacinę veiklą pasaulio finansų sistemoje. Pasaulyje yra apie 4 tūkst. apribotos rizikos fondų, kurie užsiima spekuliacinėmis atakomis. Didžioji dalis šių fondų aktyvų yra JAV. Jie sutelkia šimtus milijardų likvidumo priemonių, kurios gali būti panaudotos spekuliacinio pelno gavimui. 4) Kapitalo įplaukų pažeidžiamumas tai dar vienas kapitalo rinkų integracijos trūkumas. Išoriniai veiksniai turi ganėtinai didelę įtaką kapitalo įplaukoms. Didėjanti užsienio investuotojų rizika, kuri yra susijusi su pokyčiais ekonomikoje, gali sustiprinti neigiamų ekonominių ir finansinių šokų poveikį. Kuo dažniau ir staigiau įvyksta krypties pasikeitimas finansinių srautų judėjime, tuo labiau kapitalo srautai (ypač trumpalaikiai) tampa nepastovūs. Šis pažeidžiamumas gali dar daugiau padidėti dėl mažiau informuotų investuotojų elgesio, kurie neturi jokio supratimo apie ekonominius ir finansinius šokus ir juda pagal bandos jausmą paskui didesnius ir galbūt daugiau informuotus investuotojus (pavyzdžiui, jei kyla abėjonės dėl banko patikimumo užsienio investuotojai atsiima savo kapitalą iš šalies. Taip yra parodomas pavyzdys ir kitiems šalies gyventojams, jog reikia investuoti ne savo šalyje, o užsienyje). Dėl investuotojų pasitikėjimo praradimo neigiami pokyčiai kaimyninėse šalyse gali sukelti masinį kapitalo nutekėjimą, kadangi tik didės abejonės, jog besivystančios rinkos bus ekonomiškai pelningos. Dar viena kapitalo srautų pažeidžiamumo priežastis yra baimė taip sakant „užsikrėsti“ . Pasaulinėje rinkoje, kai vienas iš pagrindinių konkurentų devalvuoja valiutą, tai reiškia, jog santykinai ši šalis praranda konkurencingumą ir padidina pažeidžiamumą susijusi su kapitalo įplaukų nutekejimu. Pasaulinė gamybos plėtra reikalauja nuolatinio kapitalo naudojimo. Lėšų trūkumas ir kapitalo siekis vis daugiau augti priveda, kaip matome paveiksle, prie vis didesnių kapitalo judėjimo masių tarp šalių. 1pav. Grynieji kapitalo srautai į besivystančias šalis (mlrd. dolerių). Šiuolaikinėmis sąlygomis tarptautinis kapitalo judėjimas didina gamybos internacionalizaciją, greitina ekonomikos augimą, didina užimtumo lygį, modernizuoja įvairias pramonės šakas, paverčia finansų rinkas pasaulinės ekonomikos plėtros svarbiausia skatinančia priemone. Šiuo metu kapitalo judėjimas yra įpatingas, kadangi vis daugiau šalių įtraukiama į kapitalo importo ir eksporto procesą. Prekių ir gamybos veiksnių tarptautinė migracija yra tarpusavyje susijusi, todėl kai šalys pasaulinėje prekyboje apsikeičia prekėmis, paslaugomis ar ištekliais atsiranda kapitalo rinkos integracijos importo ir eksporto privalumų bei trūkumų. Ekonomistai mokslinėje literatūroje pateikia išsamiai paaiškintus importo ir eksporto trūkumus. Importo trūkumai: 1. Vietinio kapitalo išstumimas iš pelningų sektorių; 2. Aplinkos tarša; 3. Reikalavimų neatitinkančių prekių į rinką išstumimas; 4. Didėjanti užsienio skola; 5. Priklausomybė nuo kitos šalies. 1) Užsienio kapitalo įplaukos išstumia vietinį kapitalą iš pelningų sektorių. Tai gali sukelti tik vienapusišką šalies plėtrą ir sudaryti ekonominio ir netgi politinio saugumo grėsmę; 2) Nekontroliuojamas kapitalo importas gali būti lydimas aplinkos taršos ( pavyzdžiui: naftos chemijos, celiuliozės ir popieriaus pramonės, juodųjų ir spalvotųjų metalų); 3) Kapitalo importas yra dažnai susijęs su prekių „išstumimu“ į rinką, kurių gyvavimo ciklas jau seniai praėjo, kurios neatitinka reikalavimų arba turi neatitinkančias savybes ( pavyzdžiui, tokios prekės kaip: kaikurie vaistai, maisto produktai, bioinžineriniai produktai, žaislai ir t.t.); 4) Tarptautinio kapitalo judėjimas yra glaudžiai susijęs su užsienio skolų kaupimusi ir skolos grąžinimo problema. Paskolinto kapitalo importas iš kitų šalių vis labiau didina šalies užsienio skolą. Daugelis pasaulio šalių šiuo metu yra grynieji skolininkai. Jų skolą sudaro paskolinta suma ir palūkanos; 5) Kapitalo importas į mažiau išsivysčiusias šalis gali sukelti tam tikrą ekonominę ir politinę priklausomybę nuo eksportuojančios šalies. Eksporto trūkumai: 1. Ekonomikos lėtėjimas; 2. Užimtumo mažėjimas; 3. Mokėjimo balanso didėjimas. 1) Kapitalo išvežimas į užsienį be tinkamų užsienio investicijų pritraukimo lėtina ekonomikos plėtrą. Kai nėra investuojama į šalį gaunamas daug mažesnis pelnas, gaunamas mažas socialinis rezultatas, neužtikrinamas valstybės funkcijų įgyvendinimas; 2) Kapitalo eksportas turi neigiamą poveikį užimtumui. Vis daugiau naujos darbo vietos yra kuriamos užsienyje. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai išvažiuodami dirbti į užsienį lemia eksportuojančių šalių mokslų ir technikos potencialo sumažėjimą, mažina mokslų ir kultūros lygį. Šalyje pradeda augti nedarbo lygis. Daugiausiai žmonės išvažiuoja į tokias šalis kaip JAV, Kanada, Australija ir Vakarų Europa. Į JAV kiekvienais metais imigruoja 740 tūkst. žmonių, į Vakarų Europą apie 180 tūkst. žmonių; 3) Kapitalo judėjimas turi neigiamą poveikį šalies mokėjimo balansui, kadangi vis mažiau kapitalo lieka savo šalyje ir vis daugiau atsiranda kapitalo užsienio šalyse. Taigi, kaip matome kapitalo rinkų integracijos procesai daro didelį poveikį pasaulio ekonomikai. Jau nuo 1990 metų pradžios svarbiausia ekonominės politikos tendencija daugelyje šalių tapo noras pritraukti kuo daugiau investuotojų. Vis daugiau valstybių perveda savo kapitalą į kitas valstybes dėl pigios darbo jėgos, pigesnių žaliavų, palankesnio investicinio klimato, tokio kaip laisvos ekonominės zonos arba žemi aplinkosaugos standartai. Reikia įsidemėti, jog kapitalo judėjimas iš vienos šalies į kitą turi ne tik privalumus apie kuriuos dažniausiai tik ir yra kalbama, bet turi tikrai ir nemažai trūkumų. IŠVADOS 1. Ekonominės ir finansų sistemos pasaulyje tampa vis daugiau integruotos dėka to, kaip sparčiai plečiasi tarptautinė prekyba prekėmis, paslaugomis ir finansiniu turtu. 2. Kapitalo rinkos integracija - tai procesas, kai yra sujungiamos kapitalo rinkos viena su kita. Tai žingsnis link vieningos kapitalo rinkos ir valiutos. 3. Kapitalo rinkų integracijos trūkumai išskirti profesoriaus P. R. Agenor: prieigų trūkumas, neefektyvus kapitalo paskirstymas, makroekonominio stabilumo praradimas, kapitalo įplaukų pažeidžiamumas. 4. Eksporto ir importo trūkumai: ekonomikos lėtėjimas, užimtumo mažėjimas, mokėjimo balanso didėjimas, vietinio kapitalo išstumimas iš pelningų sektorių, aplinkos tarša, reikalavimų neatitinkančių prekių į rinką išstumimas, didėjanti užsienio skola, priklausomybė nuo kitos šalies. LITERATŪROS SARAŠAS 1. Agenor P. R. (2001). Benefits and Costs of International Financial Integration. 2. Baluev D. (2011). Глобализация и ее последствия. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. lapkričio 3 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!