Kalbotyra trumpai

Anksčiau ji buvo siejama su filosofija, bet 1816m. tapo savarankiška mokslo šaka.
2) Kalbotyros objektas.
• Gyvosios
• Mirusios vartojamos
• Mirusios nevartojamos
3) Teorinė ir taikomoji kalbotyra:
Taikomajai rūpi praktinis panaudojimas; Teorinei - naujų metodų sukūrimas.
Santykis su kitais mokslais:
filosofija, logika, psichologija, sociologija, istorijos mokslais, etnografija, archeologija, literatūra, anatomija ir fiziologija, akustika, statistika.
4) Kalbos prigimtis ir funkcijos:
Kalba - socialinis reiškinys, susijęs su gyvenimo raida.
Funkcijos: komunikacinė, ekspresinė, mąstomoji, pažintinė, įvardinamoji, ekspresinė, reprezentacinė.
5) Kalbos santykis su kitomis komunikacinėmis sistemomis:
Biologinės prigimties (bičių kalba)
Konvencinės kilmės ( kelio ženklai pagal susitarimą).
6) Kalbos ženklo prigimtis ir sandara:
Leksema - ženklas žymintis sąvoką.
Denotatas - materiali ženklo pusė.
Signifikatas - reikšminė ženklo pusė.
Materiali pusė - garsų kompleksas, o ne materiali - reikšmė.
7) Hierarchinė kalbos sandara:
fonema - garsas
morfema - morfa arba skiemuo
leksema - žodis
sintagmema - žodžių junginys
logema - sakinys
semema - reikšmė.
8) Kalba ir kalbėjimas (šneka):
• kalba yra tam tikro visuomenės kolektyvo kūrinys, o šneka- individualus reiškinys;
• kalba eina iš kartos į kartą, o šneka - neilgai trunkantis procesas;
• kalba - abstrakti specifinių išraiškos priemonių sistema, o šneka - konkretus psichofizinis aktas.
9) Paradigminiai ir sintagminiai kalbos vnt santykiai:
Sintagminiai - tai linijiniai santykiai tarp kalbos vienetų, žymimi ↔; Paradigminiai - tai santykiai tarp tos pačios rūšies kalbos vnt kaip visumos ir kaip tam tikros sistemos, žymimi ↨.
10) Sinchronija - kalbos egzistavimo metu esanti statinė būsena.
Diachronija - nuolatinio kalbos kitimo būsena, kalbos istorija.
11) Fonetika ir fonologija:
Šnekos garsas ir jo akustinės ypatybės:
Garsai yra tiriami trimis aspektais:
a) Akustiniu arba fiziniu
b) Artikuliaciniu arba fiziologiniu
c) Funkciniu arba lingvistiniu
Garso požymiai: aukštumas, stiprumas, garsumas ir tembras.
Šnekos padargai ir garsų artikuliacija:
Aktyvieji: balso stygos, liežuvis, lūpos, minkštasis gomurys, liežuvėlis.
Pasyvieji: dantys, alveolės, kietasis gomurys.
Artikuliacinės fazės:
a. Įgarsis arba ekskursija
b. Išlaikymas arba okliuzija
c. Išgarsis arba rekursija
12) Balsių rūšys:
Skirstomi dviem pagrindais : akustiniu ir fiziologiniu.
Fiziologiniu - žiūrima į liežuvio, lūpų, minkštojo gomurio ir liežuvėlio padėtį.
Liežuvis: priešakiniai, viduriniai, užpakaliniai, bei žemutiniai, viduriniai ir aukštutiniai balsiai.
Lūpos: lūpiniai ir nelūpiniai balsiai. Minkštojo gomurio ir liežuvėlio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!