Trumpai svarbiausi dalykai apie J. Apučio kūrybą

1.Keliamos humaniškumo problemos, kur užuojauta silpnesniam tampa labai svarbi.
2.Akivaizdus biografinis kontekstas: autorius mini Žemaitijos vietovardžius: Balčios upelį, Žalpę, Šešuvės slėnį, nes gimė Balčių kaime.
3.Yra ir istorinio konteksto: vaizduojamas pokaris, kaimo situacija, kolūkių gyvenimas.
4.Aptinkamas ir filosofinis kontekstas: sprendžiamos egzistencinės problemos, keliami gėrio ir blogio klausimai, supriešinami namai ir pasaulis, ieškoma dvasinio grožio.
5.Dažnai kalbama 1 asmeniu, kartais netgi nesislepiama už pasakotojo ir sakoma, kad veikėjas yra kūrėjas.
6.Aputis mokė mąstyti savo galva, reflektuoti patirtį, suvokti savo moralinius pasirinkimus.
7. Rašytojas prabilo apie vienatvę, baimę, liūdesį, ribines psichikos būsenas.
8.Jis gerokai praplėtė prozos tūrį, dėmesį telkdamas į psichologinę problematiką, ir visai nesvarbu, ar rašė apie miesto, ar apie kaimo žmogų.
9.Gerai pažindamas gimtąją Žemaitijos kaimo aplinką, tapo vienu savičiausių seno žmogaus, paveldėjusio dar tarpukario vertybes, vaizduotoju, gilinosi į jo pasaulėvaizdžio pastoviuosius dėmenis.
10. Jo kaimas romantiškai sakralus, nors jis matė ir kaimo degradavimo paveikslą, tačiau niekada jo nevaizdavo niūriai ir beviltiškai.
11. Kūryboje nuostabiai balansuojama tarp šviesos ir tamsos pusiausvyros. Jis visada sugebėdavo parodyti žmogaus išmintį, atsparumą, žmogiškosios prigimties visapusiškumą.
12. Rašytojo sukurtas sodybos mikrokosmosas, kur šeima su savo javais, gyvuliais, vaikais ir kasdienybe gali išgyventi tarytum Nojaus laive, tai ypatingos šviesos kūryba.
13. Tai pagarbos žodžiui meistras – kiekvienas jo sakinys buvo itin turiningas, būdingas jaukus susirūpinimas – pasakojama klausiant, įsimąstant, švelniai pajuokaujant.
14. Nelengva karo ir pokario vaikystė prie Žalpės atsispindi daugelyje Apučio novelių. „Čia, tose plynėse, tuose miškuose, ant šitų kelių ir takų, viskas bus prasidėję, ėmę gauti prasmę...“ – sakoma novelėje „Lidija Skoblikova ir tėvo žingsniai“, žmogaus formavimąsi lyginant su kregždės lipdomu lizdu ir pabrėžiant vaikystės ir jaunystės patyrimų svarbą.
1.Novelistika. (XX a. antroji pusė) (1971-1988 m).
Istorinė-kultūrinė tematika (pokaris, sovietizacija ir žmogus), istorinės permainos Lietuvoje,
žmogiški santykiai, žmogaus gerumas, dvasios jautrumas ir teisybės ilgesys.
2. Veikėjai – pokario žmonės su savo rūpesčiais ir nepritekliais.
Dabarties ir praeities priešprieša, tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai.
Amžinybės ir laikinumo, žmogiškųjų vertybių išsaugojimo ir pervertinimo (degradavimo) klausimai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!