Kalbos kultūros problemos - leksikos, žodžių darybos ir sintaksės klaidos

Kalba yra gražiausia ir vertingiausia, ką turi kiekviena tauta. Kiekviena kalba būna graži ir nepaprasta, kai ji vartojama taisyklingai. Kartais neišmanydami, nesusimąstydami, o gal tiesiog pikto norėdami mes teršiame savo gimtąją kalbą, darkome ją nepaisydami jos normų, nusistovėjusių per šimtus metų. Dėl mūsų pačių abejingumo kalba susiduria su įvairiausiais sunkumais. Ji pažeidinėjama ir skurdinama kasdien.
Atlikdama kalbos kultūros kurso užduotį, aš tyriau žmonių kalbą įvairiose vietose: autobusuose, parduotuvėse, gatvėje, naktiniuose klubuose ir savo namuose. Kiekvienoje vietoje kalbos pobūdis skyrėsi, tačiau visur buvo daroma labai daug kalbos kultūros klaidų.
Taigi mano darbo objektas – kasdienė šnekamoji kalba.
Darbo tikslas – stebint kasdienį žmonių bendravimą įvairiose vietose tirti lietuvių kalboje daromas klaidas.
• aptarti visą susistemintą medžiagą ir pažvelgti į lietuvių kalbos ateitį.
1. Leksikos klaidos
Kurios nors kalbos žodžių visuma paprastai vadinama žodynu arba leksika. Tai greičiausiai kintanti kalbos sritis. Leksikos normos nusistovi natūraliai ir aprašomos (kodifikuojamos) žodynuose bei specialiuose kalbos kultūros leidiniuose.
Leksikos klaidos yra bendrinės kalbos normų neatitinkantys žodžiai. Jų atsiranda dėl žodžių reikšmės ir vartosenos iškraipymų ir dėl kitų kalbų poveikio. Leksikos klaidos pagal kilmę yra svetimybės, pagal kalbos sistemos pažeidimus – neteiktini vertiniai, pagal vartoseną – žargonizmai.
1.1. Nevartotinos svetimybės
Bendrinėje kalboje neįteisinti skoliniai vadinami svetimybėmis, arba barbarizmais (gr. barboras „svetimas“). Daugiausia lietuvių šnekamojoje kalboje vartojamų svetimybių yra slaviškos kilmės, gerokai mažiau – germanizmų. Dabar svetimybės plūsta iš anglų kalbos.
Vienos svetimybės vartojamos todėl, kad yra labai paplitusios šnekamojoje kalboje, galima sakyti, sulietuvėjusios (pvz.: durnius, pečius, viedras), kitos, kad nėra gero lietuviško atitikmens (pvz.: klipas, topas). Svetimybės – neigiamas kalbos reiškinys, teršiantis lietuvių kalbą. Svetimybių vartojimas rodo nepakankamą žmogaus kalbos kultūrą.
Aš pastebėjau tokias nevartotinas svetimybes:
akuratnas, -a = tvarkingas, -a ; padorus, - i: Tu susiradai tokį akuratną (= tvarkingą) berniuką;
bantas = 1. kaspinas; 2. peteliškė (kaklaraištis): Mano bantas (= kaklaraištis) visiškai netinka prie šito kostiumo;
bankuchenas = šakotis: Į Vokietiją aš vešiuos bankucheną (= šakotį);
čipsai = bulvių traškučiai:...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!