Kalbos kultūra dėstytojų ir studentų gyvenime

„Gimtasis žodis“, K. Župerka „Apie stiliaus kultūros dėmenis“, Nr. 4, 1994 m.
„Gimtasis žodis“, J. Šukys „Prielinksnio ant norminis ir nenorminis vartojimas“ Nr. 5, 1994 m.
Kiekvienas iš mūsų turi specifinę kalbos kultūrą ir kalbos pobūdį. Dažnai net nesusimąstome ir neįsigiliname į savo kalbą. Savita kalbos kultūra geriausiai išryškėja rašiniuose, referatuose ir pan.
Taisydamas studento rašinį, mokytojas paprastai negalvoja apie teoriją ar schemą, kuri tame darbe vadovaujasi. Ypač tai pasakytina apie patyrusį, įgudusį mokytoją – jam nebereikia jokių teorijų! Vis dėlto esu tikra, kad kiekvienas kartkartėmis pajunta poreikį pasitikslinti savo įgūdžių teorinius pamatus, gal ką ne ką savo darbe pakoreguoti.
Ugdydami sakytinę ir rašytinę mokinių kalbą dažnai remiamės dviem sąvokomis, vartojame du terminus: kalbos kultūra ir stiliaus kultūra. Antrasis terminas nėra tiksliau apibrėžtas, be to, ir tų dviejų sąvokų tarpusavio santykis nėra visai paprastas. Čia ir norėčiau išdėstyti, kaip šie dalykai man atrodo šiandien.
Matome, kad geriau suprantamą kalbos kultūrą sudaro trys pakopos (schemą skaitome iš apačios): kalbos logiškumas, taisyklingumas ir stilingumas. Profesorius J. Pikčilingis „lietuvių kalbos stilistikoje“ (1971) rašė: „ prieš taisomas stilistiškai sakinys turi būti patikrintas pagal loginio sprendimo reikalavimus“. Jeigu tartume, kad minėtųjų trijų pakopų vieta schemoje atitinka natūralią sakinio taisymo, redagavimo seką, šį teiginį galėtume papildyti taip: prieš taisomas kalbiškai (t. y. kalbos normų bei taisyklių, kalbos kodifikacijos reikalavimus. Juk jeigu sakinys nelogiškas, paprastai sakant – neprotingas, ir jame yra kalbos klaidų, tai pirmiausia derėtų ne tas klaidas ištaisyti, o kitaip, protingai, išreikšti mintį. Žinoma, žiūrime konteksto, sakinio aplinkos, jo minties santykio su kitų sakinių mintimi. Iš teksto išpeštas sakinys gali atrodyti keistai, o tekste būti visai normalus. Arba atvirkščiai: pati savaime gera sakinio mintis gali griauti platesnio konteksto minties eigą, jai prieštarauti, ją sudvejinti ar kt.
KALBOS LOGIŠKUMAS
Kai kas sako: kalbos logiškumą palikime logikai, tai ne kalbos (ir ne stiliaus) mokslo reikalas. Dėl to galima pasakyti štai ką: mums čia rūpi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!