Kaip žmogus supranta pareigą?

Kaip žmogus supranta pareigą? Pareigą, individas, nekuriantis glaudaus ryšio su savo bendruomene, suvokia kaip gebėjimą imtis atsakomybės už savo likimą. XX a. didieji išeivijos prozininkai jautė naujo kelio būtinumą. Egzodo literatūros istorija liudija vykusias revoliucijas, pasaulinius karus, kurie rašytojams kėlė grėsmę ne tik prarasti kūrybinę laisvę, bet ir būti fiziškai sunaikintiems. Atotrūkis nuo savo bendruomenės skatino išeivijos prozininkus savo kūrybinius ieškojimus sieti su vakarietiškosios kultūros kryptimi, pareigą suvokti kaip atsakomybę už savo likimą. Vienas jų XX a. II pusės modernizmo atstovas, pokario išeivijos rašytojas M. Katiliškis, savo kūryboje išvengęs lietuvių prozai būdingo žemės žmogaus universalizmo. Rašytojas buvo tikras „miško tautos“ atstovas, gamta jo kūryboje užėmė išskirtinę vietą. Plėtodamas nepriklausomos Lietuvos žmonių ir gamtos paralelę romane „Miškais ateina ruduo“ M. Katiliškis pirmą kartą literatūroje pavaizduoja kaimo žmones, kaip individus, kurių pareiga - susikurti „savo“ moralę, savitą vidinį pasaulį ir ištrūkti nuo juos supančios bendruomenės. Tokį personažą įkūnija įvairių jausmų ir geismų pasauliu pasižymintis, nepajėgiantis suvokti suaugusiųjų gyvenimo miškakirtys Tilius. Tilius nėra tradicinės kaimo kultūros žmogus, jis pradeda bodėtis ūkininko gyvenimo ir atsisako perimti tėvo ūkį, nutraukdamas paveldėjimo teisę. Tilius savo gyvenimo viziją yra susikūręs iš knygų, todėl pajutęs prigimties šauksmą (simpatiją Monikai) jis nesugeba jos kontroliuoti, o geba tik inertiškai paklusti. Siekdamas atitrūkti nuo gamtos ir bendruomenės jaunuolis nesugeba imtis atsakomybės už savo likimą, pasirinkdamas samdinio kelią, palieka savo svajones. Išsilaisvinimas, atitrūkimas nuo giminės ir asmeninės laimės siekimas – tampa savotiška pareiga jaunatviško idealizmo paveiktai Agnei. Mergina trokšta įveikti inertišką kaimo buitį, įsimyli Tilių, tačiau, išsisklaidžius meilės iliuzijai, ji renkasi miestą: „Ten daug valdininkų, kurie gražiai apsirengę, važinėja motociklais ir vaikšto į kiną...“ Katiliškio romano personažai gyvena geresnio būsimo gyvenimo vizija, tačiau neturi stiprių moralinių principų ir pasiduoda juos griaunantiems veiksniams: „Jie pamiršo laiko tėkmę, nugrimzdę ir užsiėmę vien savim.“ Paaukojusi savo jaunystę Doveikai, kuriam jo tuštybę užpildo „žaliuojantys turtai“, Monika trokšta pakeisti savo būtį, bodisi kaimu, rizikuoja pajusti prarastą meilę, impulsyviai siekia tikslo ir tai ją pražudo: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!