Kaip tampama asmenybe?

Norint tapti asmenybe reikia išlaisvinti save. Juk tik laisvas žmogus gali atsiskleisti, išsiskirti iš kitų, taip parodydamas savitą vidų. Kiekvieną dieną mes vis tobuliname ir tobuliname savo asmenybę kai susiduriame su gyvenimo siūstais išbandymais. Robinas Šarma yra pasakęs : “Klaidų nėra, tik pamokos. Vertink nesėkmes kaip progas asmenybei ugdyti ir dvasiai tobulinti”. tai reiškia, jog iki tapimo asmenybe turėsi iškęsti labia daug nesėkmių. Taigi, kyla klausimas kaip iš tiesų tampama brandžia, bei unikalia asmenybę.
Pirmiausia, asmenybe tampama, kai yra atsiribojama nuo ydingos visuomenės ir stengiamasi gyventi dorai. Individas suprasdamas savo puoselėjamas vertybes iš karto pristato save kaip brandžią ir unikalią asmenybę su savo nuomone, kuri nepriklauso nuo aplinkinių. Pasak filosofo bei humanisto N.Kardelio, kuris yra pacitavęs antikos stoikus teigė, jog kančia yra neišvengiama ir prasminga racionalaus kosminio plano dalis. Tai reiškia, kad stojiška laikysena suvokiama kaip tvirta, ištverminga, ramiai pakelianti sunkumus bei dorai gyvenanti asmenybė. Panašių minčių kelia ir Baroko epochoje vykę įvykiai. Barokine asmenybe galima suprasti kaip jautria, impulsyvią ikoną, kuri pašaukimo ieško Biblijoje. Lietuvos jėzuitų auklėtinis Motiejus Kazimieras Sarbievijus, vadintas krikščioniškuoju Horacijumi, yra laikomas vienu iškiliausių Lietuvos baroko epochos poetų, rašęs lotynų kalba. Poetas yra parašęs poezijos rinkinį „Trys lyrikos knygos“, kuriame tapatinasi su odės „Janui libinijui“ lyriniu subjektu. Pagrindinis veikėjas supranta Dievo meilės samprata ir stengiasi gyventi dorai. Tikinčio žmogaus tikslas yra pateisinti Dievo lūkesčius. Akivaizdu, jog barokinių laikų žmonėm būti mylimam ir gyventi dorai buvo egzistencinė būtinybė. Keliaujant į šiuos laikus pagrindinė esmė nepasikeitė. Šių laikų žmonės taip nesigilina ir nepuoselėja baroko epochai būdingų savybių, tačiau vis tiek yra išlikę žmonių siekiančių dvasinės ramybės bei Dievo palaimos. Tai puikiai atsispindi L.Donskio straipsnyje „Kaip gražinti gyvenimo prasmės pojūtį beprasmybėje“. „Svarbiausia - sugrąžinkime vertę sąvokoms, žodžiams, priesaikoms, kūriniams, moralinei reputacijai ir gyvenimo formoms“ -teigia filosofas, kalbėdamas apie dvasinę tautiečių infliaciją. Panašių minčių kelia ir garsaus režisieriaus M.Gibsono filme „Pjūklo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!