Kaip taisyklingai atlikti tyrimą?

Išskiriami 2 pagrindiniai tiriamųjų grupių parinkimo būdai: • Tikimybinis –kai kiekvieno tiriamos populiacijos tikimybė pakliūti į imtį yra žinoma. • Netikimybinis- tai tiriamųjų pasiskirstymas populiacijoje, grupėje nėra žinomas Kokie yra tikimybiniai tiriamųjų grupių parinkimo būdai? • Paprastas atsitiktinis. Šio būdo esmė ta kad kiekvienas asmuo ar grupė turi vienodas galimybes patekti į tiriamąją imtį. Iš populiacijos sąrašo atsitiktinai (užsimerkus, bedant pieštuku) parenkamas reikiamas tiriamosios grupės narių skaičius. Pagrindinis šio būdo parinkimo principas tas, kad imties savybės turi būti tokios pat, kaip ir visos populiacijos, pvz., pagal lytį, amžių ir kt. • Sisteminis/mechaninis. Tai paprasto atsitiktinio parinkimo būdo atmaina. Čia iš populiacijos sąrašo tiriamieji parenkami ne atsitiktinai, o pagal tam tikrą sistemą. • Sluoksniuotas/tipinis/stratifikuotas. Tiriamoji populiacija suskirstoma į atskirus sluoksnius (stratas) pagal tam tikras savybes (amžių, lytį, profesiją) ir taikomas paprastas atsitiktinis parinkimo būdas, o po to gautos atskiros imtys sujungiamos į vieną bendrą imtį. Tinka tirti problemas armijoje, policijoje, sveikatos priežiūroje. • Klasterio(grupės)/ „puokštės“ principas. Jis grįstas paprastu atsitiktiniu parinkimo būdu, tik tai vykdoma tarp grupių, o ne tarp atskirų asmenų. Šis būdas taikomas ir tais atvejais, kai generalinė visuma yra labai didelė ir plačiai pasiskirsčiusi (Visoje Lietuvoje) užuot važinėjus po visą šalį, klasterio parinkimo būdu atsirenkami tam tikri regionai ir organizacijos reprezentuojančios generalinę visumą. Kokie galimi netikimybiniai tiriamųjų grupių parinkimo būdai ? • Patogus( tinkamas) būdas. Tyrimui parenkami asmenys, kuriuos lengva rasti, kurie yra greta: kolegos, kaimynai, draugai. Tyrėjas gali suformuoti imtį iš žmonių, sutiktų gatvėje ar kitur, ir kurie sutiko dalyvauti tyrime; pvz.,. dėstytojas apklausia studentus, kuriems dėsto. Toks atrankos būdas nėra patikimas, bet galima tikėtis, kad tyrimo rezultatai bus bent kažkiek artimi visos populiacijos vidurkiui. • Tikslinis būdas. Tyrėjas į formuojamą grupę įtraukia asmenis, kurie, jo nuomone yra tipiškai tiriamo požymio atžvilgiu. Tyrėjas formuoja tiriamųjų imtį, atsižvelgiant į savo tyrimo specifinius tikslus. • Kvotinis būdas. Šis parinkimo būdas panašus į tikimybinio parinkimo sluoksniuotą/ stratifikuotą būdą, tačiau tikslinant tiriamųjų santykį ( pagal profesiją, amžių) • „Sniego kamuolio“ būdas. Tyrėjas parenka nedaug asmenų, pasižyminčių tam tikromis tiriamomis savybėmis. Paskui šie asmenys nurodo kitus, turinčius analogiškų savybių, o šie- dar kitus. Taip tiriamųjų grupė (imtis) didėja kaip „ sniego kamuolys“ Koks yra tiriamosios imties sudarymo modelis ? • Tikslus populiacijos apibrėžimas • Tiriamosios imties parinkimas • Tam tikros savybės ar reiškinio stebėjimas ir matavimas • Tam tikros savybės ar reiškinio įvertinimas populiacijoje vadovaujantis tiriamosios rodikliais • Matavimo tikslumo nustatymas TYRIMO PROCESAS • Logiška nuosekli veikla, kai pirmiausiai identifikuojami tikslai, po to planuojamas tyrimas , vėliau renkami, analizuojami, interpretuojami duomenys. • Tyrimo procesas organizuojamas 2 būdais : • Linijinis/ tradicinis – tarp atskiru proceso etapu nėra grįžtamojo ryšio, tyrėjas skuba kuo greičiau atlikti tyrimą, dažna problema (nukrypimas nuo temos, ji lieka neišnagrinėta. (TI)-> (TP)->(DR)->(DA)->(IŠV)->(GAP) • Ciklinis/Realusis-vyksta cikliškai, uždarame rate ir tarp atskiru proceso etapų yra grįžtamasis ryšys, tyrėjas nuolat stabteli pasitikrina ir taip po truputi juda tolyn. (PR-problema)(TP-tyrimo planavimas)(DR-duomenų rinkimas)(DA-duomenų analizė)(IŠV-formuluojame išvadas) (GAP- Galutinės ataskaitos parengimas) >>>> • Tyrimo procesu etapų apžvalga • (Įžvelgti) Problema-sudėtingas klausimas į kurį ieškoma atsakymo. Dažniausios klaidos : 1. Neakcentuojamas klausimas, nekeliama problema. 2. Pernelyg bendra problema formuluojama 3. Tyrimo problema neaktuali 4. Parenkama problema neatsižvelgiant į tyrejo kompetencija • Tema (idėja, mintis) Rekomenduojama pasirenkant temą : tema turi būti aktuali, būtina rinktis temą susijusią su tos mokslo srities ir krypties teorija ir praktika, tema turi dominti patį tyrėją, būtina atsižvelgti į temos realizavimo galimybes, tema turi būti gerai suformuluota. Temos pavadinimas turi būti tikslus, Pavadinimas turėtų būti iš 10-15 žodžių. • Tyrimo tikslas galutinis rezultatas kurio siekiama.(veiksmažodžio bendratis + tema); • Uždaviniai tikslui pasiekti .Uždaviniai turi būti empiriniai ir teoriniai, pradedami formuluoti veiksmažodžio bendratimis. • Tyrimo objektas • Tyrimo dalyviai Mokslo Įvairovė tyrimų tipai Tyrimai klasifikuojami įvairiai . 1.Atsižvelgiant į mokslinio tyrimo tikslus ir galutinį pažinimo rezultatą(praktinį pritaikymą) yra skiriami: • Fundamentiniai tyrimai (teoriniai), kurių tikslas atskleisti tiesą, žinios čia yra ir pirminė vertybė, ir galutinis pažinimo rezultatas • Taikomieji tyrimai, jų tikslas-fundamentalių žinių pagrindu nagrinėti visuomenei aktualias problemas. Šie tyrimai orientuoti į aplinką, profesinę veiklą, save. Rezultatą sudaro išvados, kurios taikomos problemos sprendimui, profesinės veiklos tobulinimui, realybės, nagrinėjamos čia ir dabar, suvokimui. 2.Atsižvelgiant į metodologinius reikalavimus gali būti išskiriami: • Kiekybiniai tyrimai- jų mokslinę vertę nusako kiekybiniai rodikliai, kurie gali būti išreikšti skaičiais ir matuojami. Kiekybinis tyrimas yra labiau struktūruotas, suplanuotas, dar prieš tyrimą yra parengti tyrimo metodai bei duomenų matavimo priemonės. Tyrimo metodų dėka gauta gausi pirminė informaciją apie tiriamą objektą yra žaliava kiekybinei analizei. Statistinei analizei yra taikomi matematiniai metodai (procentai tarkim )Tokie tyrimai yra uždari, grindžiami analitiniu požiūriu, daugiau aiškinami ir prognozuojami , eliminuojamas tyrėjas. • Kokybiniai tyrimai- jų paskirtis aprašyti tiriamą objektą. Įvairiais tyrimo metodais informacija renkama žodine forma. Tyrimo metodai lankstūs, orientuoti į konteksto interpretaciją, o ne į matavimus. Tyrimas atviras. Požiūris į tiriamą objektą holistinis. Tyrėjas kaip pažinimo instrumentas tiesiogiai dalyvauja su tiriamaisiais. Išskiriamos šios kokybinių tyrimų tyrimų kryptys (požiūriai): • Fenomenologinis požiūris: tyrėjas suinteresuotas aprašyti asmens gyvenimo patirtį laisvai, nesiedamas su teoriniais ir socialines aspektais, pokalbio(interviu) forma atskleisti gyvenimo prasmę, aprašyti objektą, apibūdinti jo patirties ir sąmonės esmines savybes. • Etnografinis požiūris : tyrėjo tikslas apibūdinti, interpretuoti ir paaiškinti, kaip žmonės gyvena grupėje, organizacijoje, bendruomenėje, kaupia patirtį, suvokia savo gyvenimą, aplinką, visuomenę. • Hermeneutinis požiūris: tyrėjas siekia suprasti teksto duomenis, nustatyti jų ištakas ir tai, kas teikia jiems prasmę; skatinamas atviras dialogas, vis grįžtant prie pažinimo objekto (teksto), geriau jį suprantant ir interpretuojant. Atliekamas tekstinių duomenų aiškinamasis procesas. 1. Empirinių tyrimų tipai, atsižvelgiant į nagrinėjamas problemas/klausimus : • Eksperimentiniai tyrimai. Jie tiesiogiai orientuoti į profesinės veiklos tobulinimą, bandymus. • Veiklos tyrimai. Tyrėjas aktyviai dalyvauja procese ir generuoja dalyvių pokyčius skatinančią veiklą. • Atvejo tyrimai. Šių tyrimų ypatumas tas, kad tyrimo objektui atstovauja keli ar net vienas tipiškas, unikalus , individualus atvejis. • Sociologiniai tyrimai • Eksperimentiniai tyrimai • Asmens patirties tyrimai • Etnografiniai tyrimai . • Lyginamasis tyrimas • Teksto tyrimai • Istoriniai tyrimai „Tyrimų planavimas- esminė mokslinio darbo sėkmės sąlyga“ (Bitinas,2006,P.94) Tyrimo kintamieji: • Tai objektas, savybė ar būsena, kurie kinta tyrimo procese • Tyrime tai yra požymis, kuris gali įgyti skirtingas reikšmes ( ūgis, svoris, ir t.t) • Visų tyrimų tikslas-suprasti, kaip ir kodėl įvairūs subjektai kinta, bei atskleisti, kuo skiriasi vienas kintamasis nuo kito ir kaip tie kintamieji įtakoja vienas kitą. • Kintamuoju gali būti organizmas, grupė, situacija ir kiti procesai su jiems būdingais požymiais, kuriuos galima tirti įvairiuose lygiuose ir įvairiais aspektais. Kintamieji gali būti įvairūs: • Tolydieji kintamieji ( dar vadinami išmatuojamaisiais kintamaisiais) kinta laipsniu, lygiu ar kiekybe. Atsižvelgiant į jų skirtumus, juos galime surikiuoti, o po to išdėstyti pagal eilę (išranguoti). Įvedus matavimo intervalą, matavimo lygis pakyla nuo eiles iki intervalo ( pvz., ūgis, svoris , amžius). Tolydūs kintamieji turi tęstinumą. • Diskretieji kintamieji (kategoriniai) skiriasi daugiau kokybe, nei laipsniu, apimtimi ar kiekiu ( akių spalva, lytis, religinė priklausomybė) Diskrečiajame kintamajame fiksuojamas pokytis tarp skirtingų kategorijų, ir čia nėra tęstinumo ar skalės. Jie gali būti: dichotominiai kintamieji (turi dvi kategorijas) trichotominiai kintamieji (turi tris kategorijas) • Nepriklausomi kintamieji kinta nepriklausomai nuo kitų, todėl jie įvardijami priežastimis, kurios sukelia pokyčius priklausomuose kintamuosiuose. • Priklausomi kintamieji yra pasekmė, rezultatas, rodikliai, efektas, kuriuos norime tirti, paaiškinti. • Kontrolinis kintamasis tyrėjo taikomas tada, kai norima įvardinti priklausomo ir nepriklausomo kintamojo tarpusavio ryšį, kurio gali ir nebūti, nes šią sąveika gali sąlygoti kitas kintamasis. Pavyzdžiui, Tema „ studentų mokymosi motyvacijos ir pasiekimų sąsaja“. Nepriklausomas kintamasis : mokymosi motyvacija Priklausomas kintamasis : pasiekimai Kontroliniai kintamieji- intelektas, gabumai ir kiti veiksniai galintys daryti poveikį mokymosi pasiekimams. • Charakterizuojantys kintamieji tai tyrimo dalyvius ar kitus subjektus apibūdinantys požymiai • Klaidinantys kintamieji- požymiai, kurių tyrėjas gali nepastebėti tyrimo procese, tačiau jie gali paveikti, iškreipti tyrimo rezultatus ( tyrimo dalyvių motyvacija, intelektas, fizinių savybių trūkumai, nuovargis, susijaudinimas, triukšmas) Būtina žinoti apie kokį kintamųjų tipą (diskrečiųjų ar tolydžiųjų) kalbama, ypač matavimo lygmenų kontekste, aptariant kiekybinių duomenų analizę norint atlikti tam tikrą lyginamąją analizę. Tyrimuose sutinkami abiejų tipų kintamieji Paprastai pirmenybė teikiama tolydiems (išmatuojamiems) kintamiesiems nei diskrečioms kategorijoms Gali būti ir taip, kad skirtumai pagal laipsnį gali pereiti į skirtumus pagal tipą Svarbu įsidėmėti, kad daugiau informacijos teikia matavimo skalės, nei paprasčiausios dichotomijos. • Skiriamos keturios kintamųjų matavimo skalės : • Nominalinė • Eilės( rango) vertinama mediana ; vidurinis skales lygis • Intervalo (matematinis vidurkis) • Proporcijos (santykio) koeficientai Toks skirstymas priklauso nuo kintamųjų savybių bei galimos technikos šioms savybėms matuoti pritaikymo (tinka/netinka);(lentelė) Tyrimo matavimo metodologinės kokybės charakteristikos • Validumas ( pagrįstumas, tikslumas, tinkamumas) grindžiamas tuo , kad : • Validumo problema apibrėžiama klausimais: Kas matuojama, tiriama ? / Ar pasirinkta visa tyrimo sistema tinkamai atspindi reiškinį, kurį ketinama nagrinėti ? • Matavimo instrumentas matuoja būtent tą, o ne kitą kintamąjį( savybę) • Kintamasis bus išmatuotas tiksliai? • Patikimumas- suvokiamas kaip matavimo nuoseklumas, logiškumas, pastovumas. Matavimas, jei jis pagrįstas, bus tikslus kiekvienu metu. Būtent pagrįstumas atitinka patikimumą, ir tarp jų yra ryšys. • Patikimumui įvertinti galima taikyti dvi matavimo formas : Alternatyvią, (tuo pat metu pateikus du skirtingus klausimynus tam pačiam kintamajam įvertinti) Pakartotinus taikomuosius metodus, (apjungiančius dalį ankstesnių klausimų. • Kuo daugiau pateikiama savo prasme panašių klausimų, pakartojama testų, tuo tyrimo duomenys yra patikimesni. • Objektyvumas- siejamas su sąžiningumu, tai reiškia, kad tyrimo rezultatai nėra per klaidą ar sąmoningai iškreipti: • Tiriamųjų • Pačių tyrėjų • Kitų aplinkybių Visiškas tyrimo objektyvumas yra daugiau ideali siekiamybė, prie kurios realybė tik artėja. • Reprezentatyvumas ( atstovavimas, imtis statistinio apibendrinimo pagrįstumas). Atsako į probleminį klausimą : Ar galima ir kaip tiksliai galima gautus dalies elementų matavimo rezultatus taikyti generalinei visumai, t.y visai tiriamai populiacijai ? • Šios charakteristikos (kriterijaus) esmė ir paskirtis- vadovaujantis dalies objektų išnagrinėjamu spręsti apie tiriamų objektų visumą. • Kuo daugiau tiriamųjų imtis atitinka generalinės visumos, iš kurios daryta tiriamųjų atranka, charakteristikas, tuo reprezentatyvumas didesnis. • Ekonomiškumas • Principinis paprastumas • Naudingumas Taip pat yra tyrimo matavimo metodologinės kokybės charakteristikos(kriterijai) TIRIAMŲJŲ IMTIS. TIRIAMŲJŲ GRUPIŲ PARINKIMO BŪDAI Kokie yra pagrindiniai tiriamosios grupės formavimo principai ? Tiriamosios grupės dydis priklauso nuo tyrimo tikslo, tyrimo objekto, tyrimo tipo, tyrimų metodų, generalinės visumos (dar vadinamos populiacija) savybių ir principinio klausimo : Kam bus pritaikomi tyrimo rezultatai? –Ar visai populiacijai, ar tik tiriamai grupei? Planuojant tyrimus, svarbu nustatyti reikalingą minimalų tiriamųjų skaičių, kad būtų galima padaryti statistiškai reikšmingas išvadas. Kaip apibūdinti generalinės aibės, imties, imties tūrio sąvokas ? • Generalinė visuma (populiacija)- tam tikromis savybėmis apibrėžta narių grupė • Imtis (aibė)- specialiai tyrimui parinkta populiacijos dalis. Tiriamųjų imtis turi būti reprezentatyvi, atspindinti generalinės aibės savybes. Aibė yra populiacijos požymio duomenų visuma. Tuo užtikrinamas ir tyrimo reprezentatyvumas • Imties tūris- tyrimo dalyvių skaičius, pasižymintis tam tikromis charakterizuojančiomis savybėmis. Kiek konkrečiam tyrimui reikia parinkti tiriamųjų ? Kiekybiniuose tyrimuose, tai sąlygoja tyrimo duomenų tikslumas. Minimaliausias 30-50 tiriamųjų imties tūris leidžia įžvelgti tiriamojo požymio raiškos tendencijas Imtis turi būti statistiškai reikšminga (pakankamai didelė ir užtikrinanti informacijos tikslumą); optimali (ekonomiška) Kokybiniuose tyrimuose tiriamųjų skaičius nėra svarbus, max-20, o dažnai gali pakakti ir vieno unikalaus atvejo.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!