pokyčiais. Tikri vyrai tie, kurie sugeba išlaikyti stojišką poziciją ir nepasiduoti esant sudėtingai gyvenimo situacijai.
Sunku ir įsivaizduoti, kokius išgyvenimus tenka patirti vyrui, kuris ant savo pečių neša tėvynės vardo išsaugojimo
naštą. Apie tai rašė XX a. neoromantikas V. Krėvė-Mickevičius dramoje „Skirgaila“. Pirmoje lietuvių klasikinėje
istorinėje dramoje autorius atskleidė sudėtingą herojaus laikyseną, siekiant priartinti Lietuvą prie krikščioniškosios
Europos. Kunigaikštis Skirgaila, kaip paprastas žmogus, norėjo būti mylimas ir mylintis, siekė būti laimingas ir
kilnus, tačiau kaip valdovas suprato, jog tam, kad užtikrintų tėvynės gerovę, turi paaukoti vidinę harmoniją. Savo
poziciją išsakė žodžiais „Valdovas aš, ne brolis“. Jam buvo svarbiau atlikti valdovo pareigą, nei būti empatiškam.
Tokia draminė kolizija ir sukėlė vidinę savidestrukciją, ir amoralius veiksmus prieš kitus dramos veikėjus. Tai, jog
jis įrodė savo prigimtinį vyriškumą, sužlugdė jį morališkai. Tai dar kartą skatina susimąstyti, ar įmanoma suderinti
jėgą su empatija, valdžią su jausmais, pareigą su laime. Negebėjimas suvaldyti vyriškojo dvilypumo atsiskleidžia ir
XXI amžiuje. Lietuvos statistikos centras nurodo, jog apie 70 proc. visų savižudybių skaičiaus atlieka vyrai. Būtent
ta „stiprioji lytis“, kuri savo fiziniu pasirengimu gali stebinti, tačiau stokoja emocinio stabilumo. Taigi, vyriškumas
gali reikšti gebėjimą išlikti racionaliam ir šiek tiek abejingam žmogiškumui per sudėtingą pokyčių laikotarpį, tačiau
tai gali nulemti vidinės ramybės praradimą bei tragišką asmenybės dramą.
Kitas susiformavęs būtinas vyriškumo požymis – kova dėl tėvynės ir nepriklausomybės išsaugojimo. Nors
mano minėti viduramžių riteriai mėgo kovoti dėl garbės ir pripažinimo, tikrieji riteriai yra tie, kurie kaip Dievo sūnus
Kristus atsiduoda mirčiai į rankas tam, kad išlaisvintų gyvuosius iš juos „pančiojusių grandinių“ – nesvarbu, ar tai
būtų prigimtinė nuodėmė, ar žiaurus okupantas. Žvelgdama į Lietuvos istorijos puslapius tokių pavyzdžių randu
begalę. Vienas iš jų – XIX a. vykę Lietuvos ir Lenkijos sukilimai prieš caro valdžią. Nors po pirmojo 1831-1832
metų sukilimo caro valdžia uždarė kultūros „šviesulį“ Vilniaus universitetą, pradėjo vykdyti trėmimus, grasino
teroru, Lietuvos valstiečiai ir bajorai sukilo dar kartą po kiek daugiau nei 30 metų. Sukilo, nes jų tautinė savimonė
jau...
Šį darbą sudaro 828 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!