Kaip pakito piliečio teisės lyginant 1922, 1928, 1938 m. Lietuvos valstybės konstitucijas?

Kaip pakito piliečio teisės lyginant 1922, 1928, 1938 m. Lietuvos valstybės konstitucijas? Atsakymą pagrįsti konkrečiais konstitucijos straipsniais.
1922 m. ir 1928 m. Lietuvos Konstitucijos sandaros požiūriu buvo labai panašios. Šių Konstitucijų II skyrius skirtas Lietuvos piliečiams ir jų teisėms iš esmės nesiskyrė. Tačiau 1938 m. Konstitucija turinio požiūriu buvo visiškai nauja, joje buvo remiamasi autoritarizmo ir totalitarizmo idėjomis.
1922 m. Konstitucijos 9 straipsnyje sakoma, kad Lietuvos pilietis negali turėti dvigubos pilietybės, o 1928 m. Konstitucijos 10 straipsnyje dėl dvigubos pilietybės padaryta išimtis, įgijus „Amerikos krašto“ pilietybę bei atliekant įstatymo nurodytas pareigas, neprarasti Lietuvos pilietybės teisių. O 1938 m. Konstitucijoje numatyta galimybė įstatymu padaryti išimtį dėl dvigubos pilietybės.
Apibūdinant valstybės ir piliečio santykius 1938 m. Konstitucijoje aiškiai pabrėžiamas valstybės primatas: „Piliečiai valstybei yra jo paties buvimo pamatas“ (16 straipsnis). Ši formulė paneigė principą, kuris buvo įtvirtintas 1922 m. ir 1928 m. Konstitucijose, kad valstybė tarnauja žmogui, o ne žmogus valstybei. Konstitucijoje apie piliečių teises kalbama neatsiejamai nuo pareigų. Piliečio teisės šioje Konstitucijoje yra suvaržytos. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis pilietis visuomet turi atsiminti savo pareigas valstybei.
1922 m. ir 1928 m. Konstitucijose yra užtikrinama nuosavybės teisė, kuri yra saugojama valstybės. 1938 m. Konstitucijoje nuosavybė jau vertinama ne kaip asmens teisė, o kaip pareiga valstybei: „Turtas deda jo valdytojui pareigą turto naudojimą derinti su Valstybės reikalais“ (51 straipsnis), asmuo įpareigotas nuosavybės teise turimą turtą naudoti pagal valstybės interesų reikalavimus.
1922 m. ir 1928 m. Konstitucijose pažeidinėti piliečio teises galima tik įstatymo numatytais atvejais. Pavyzdžiui 1922 m. Konstitucijos 12 straipsnyje, o 1928 m. 13 straipsnyje nurodoma piliečio buto neliečiamumas, daryti bute kratą leidžiama tik įstatyme nurodytais atvejais. O 1938 m. Konstitucijoje valstybė piliečio teises gali varžyti jau „valstybės saugumo“ ar „kovos su nusikaltimais“ sumetimais. Tokiais atvejais valstybė gali varžyti Konstitucijos 21 - 24 straipsniuose išvardintas teises – tai asmens ir buto neliečiamumas, valstybinė susižinojimo turinio paslapties apsauga, kilnojimosi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!