Teisės istorijos konspektas

Pagrindiniai Atėnų teisės šaltiniai: Drakono, Solono įstatymai. Nuosavybės ir valdymo, prievolinė, santuokos ir baudžiamoji teisė.
Senovės Romos teisės archainis, ikiklasikinis, klasikinis, poklasikinis laikotarpiai, pagrindiniai teisės šaltiniai, principai.
Teisės raida antikinėje Graikijoje neperžengė polių ribų, plėtojosi vietos papročių ir tradicijų pagrindu, pasižymėjo teisės partikuliarizmu (margumu, regioniniu pobūdžiu). Labiausiai išplėtota senovės Graikijos teisės sistema buvo Atėnuose. Seniausias teisės šaltinis Atėnuose buvo papročiai, tačiau anksčiau nei kitose senovės pasaulio šalyse, (jau nuo VIIa. pr. Kr. pab.) pagrindiniu teisės šaltiniu tapo įstatymai. Drakono įstatymai (621m. pr. Kr.) buvo skirti nusikaltimams ir bausmėms. Iki šių dienų išliko tik jų dalis reglamentuojant atsakomybę už nužudymus. Jie buvo labai griežti (sakoma, kad jie parašyti krauju, ne rašalu): pvz., mirties bausmė buvo skiriama už šventvagystę, vagystę, dykinėjimą ir net už svetimų daržovių pasisavinimą. Tačiau jie jau draudė keršyti žudiko giminei, saugojo žudiką nuo kankinimo, ribodami kraujo kerštą, įvesdami į visuomenės santykius tam tikrą fiksuotą tvarką ir varžydami eupatridų savivalę Drakono įstatymai savo laikmečiu buvo teigiamas reiškinys. Solono įstatymai (594m. pr. Kr.) buvo didelis įstatymų leidybos darbas Atėnuose. Solonuo tapus archontu (aukščiausiu to meto Atėnų pareigūnu) teko spręsti sudėtingą uždavinį, iškilusį atėniečiams dėl padidėjusių vidinių prieštaravimų. Jis panaikino skolas ir skolinė vergiją, išlaisvino piliečius nuo skolinių prievolių – įvykdė seistachiją. T.p. likvidavo monopolinę eupatridų galimybę eiti valstybines pareigas, reglamentavo naujus civilinius teisinius santykius. Įstatymai paskatino prekybos ir amatų plėtrą Atėnuose. Solonas panaikino Drakono įstatymus, išskyrus paliko keletą nuostatų dėl nužudymų. Nuosavybės ir valdymo teisė – tokio spec. termino nebuvo. Valstybės turtas buvo atiduodamas naudotis privatiems asmenims, kurie buvo laikomi jos savininkais. Tačiau galima įžvelgti turto valdymo ir nuosavybės skirtumą: žemė galėjo būti ir valstybinė ir privati, tačiau šios priklausomybės buvo tarpusavyje susipynę, privat. nuosavybė kildinama iš valstybinės, o valstyb. buvo realiai gyvavusi privat. nuosavybės forma. Prievolės Atėnų teisėje buvo skirstomos į laisvąsias (kylančias iš sutarčių) ir nelaisvasias ( dar vad. deliktais)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!