Kaip klasikinė literatūra gali padėti šiuolaikiniams žmonėms suprasti save ir pasaulį?

Kaip klasikinė literatūra gali padėti šiuolaikiniams žmonėms suprasti save ir pasaulį?

Literatūra – tai tautos, epochos arba visos žmonijos rašytinių ir spausdintinių kūrinių visuma, raštija, todėl nenuostabu, kad ji yra viena iš svarbiausių pažinimų būdų, leidžianti suprasti ne tik savus asmeninius išgyvenimus, bet ir mus supantį pasaulį. Tačiau žiūrint į šiandienos realybę, ne retai susidaro įspūdis, kad šiuolaikiniai, nuolat modernėjantys individai dažnai kvestionuoja savo autentiškumą savoje visuomenėje ir pasaulyje, kuriame esame laisvi rinktis, kurti ir išpildyti savo gyvenimą tokį, kokio patys norime ir kokį įsivaizduojame. Todėl šiandiena aptarsiu, kaip klasikinė literatūra gali padėti šiuolaikiniams žmonėms suprasti save ir pasaulį, remdamasi A.Škėmos romanu “Balta drobulė”, A.Kamiu kūriniu “Svetimas” bei V.M.Putino psichologiniu romanu „Altorių šešėlį“.

Literatūra mums atskleidžia per amžius puoselėtas ir kurtas vertybes, perduoda ir perteikia mintis iš kartos į kartą. Pagal senovės romėnų filosofą bei dramaturgą Seneką “Kiekviena diena yra vis naujas gyvenimas.” Niekas negali nuspėti kas gali atsitikti po dienos, kada laimėsi, o kada pralaimėsi. Todėl akivaizdu, kad kiekvienas žmogus susiduria su skirtingu požiūriu į gyvenimą, kurį gali suformuoti jo bendruomenėje susiformavusios priimtinos elgesio normos, taisyklės ar stereotipai. Šią dilemą sprendė ir Alberas Kamiu xxa. filosofas, egzistencializmo atstovas ir kone žymiausias savo laikmečio rašytojas, romane “Svetimas” pasakodamas apie sudėtingą ir prieštaringą žmogaus prigimtį. Šio romano centre – vyras, vardu Merso, kurio gyvenimas kūrinyje yra atvaizduojamas tarsi atsitiktinumų, nepriklausančių nuo jo valios, virtinė. Romano pradžioje Merso iš Alžyro keliauja į savo motinos laidotuvės. Epizodo absurdiškumas aplinkiniams pasireiškia tuo, kad veikėjas elgiasi tarsi abejingas šio pasaulio individas, per motinos laidotuves neverkia, o tik rūko ir geria kavą, o jau sekančia diena po laidotuvių, grįžes namo linksminasi paplūdimyje. Kūrinio citatoje “Bet aš esu tikras savimi, tikras viskuo, tikresnis už jį, tikras tuo, kad gyvenu ir kad tuoj ateis mirtis” yra atskleidžiama veikėjo vertybė, kuri atspindi egzistencializmo principą, t. y. būti savimi, būti autentišku, nepaisant visuomenei priimtų elgesio normų. Pats Kamiu buvo pripažino, kad veikėjas išsakė ir jo paties pažiūras apie žmonių suvienodėjimą, visuomenės ir individo priešiškumą, todėl galima sakyti, kad būtent visuomenės normų įkūnytojai yra baisiausi mūsų būties priešai. Jie nemėgsta tokių ieškančių, originalių žmonių kaip Merso, nes tokie žmonės jiems paprasčiausiai yra nepatogūs. Todėl kūrinyje aprašomi visuomenės teisėjai daro išvadą, kad Merso yra abejingas, nejautrus, žiaurus žmogus, už ką jam paskiria mirties bausmę. Mūsų visuomenėje Merso yra vertinamas priešingai nei kūrinyje. Jis yra vertinamas kaip žmogus, kuris atsisako naiviai tikėti tuo, kuo tiki visuomenės dauguma, t.y privalomais jausmais, padoraus piliečio elgesio normomis, nes jose įžvelgia veidmainystę. Tai šiuolaikinius žmones pamoko, kad vienodumas, masė, ritualai, normos – tai tik puiki daugelio “išrinktųjų” tuštybės ir bukumo širma, o mes turime atrasti savo autentiškumą ir išsiskirti iš pilkos masės.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!