Sruoga
Antrojo pasaulinio karo metu su žmonėmis buvo elgiamasi tarsi su gyvuliais, žodžiai „ taika“, „ empatija“, „ supratimas“, „ žmogiškumas“ nebeegzistavo. Žmonės buvo tremiami į atšiauriausius Sibiro kraštus, kalinami koncentracijos lageriuose, stovyklose ir kalėjimuose, vežami gyvuliniuose vagonuose, šaudomi, engiami, mušami, kenčiantys pažeminimą, tačiau vis dar tikintys šviesesne ateitimi ir taika. Nebuvo svarbu, ar tai inteligentas, paprastas ūkininkas, senyvas žmogus, moteris ar vaikas – visi buvo vienodai kankinami. Poetai, rašytojai grįžę iš siaubingų priešų gniaužtų rašė savo išgyvenimus, su pasauliu dalinosi savo patirtimi. Vienas toks buvo ir Balys Sruoga – XX a. literatūros atstovas, prozininkas ir dramaturgas, kartu su kitais lietuvių inteligentais buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą ir tapo prievartinės sistemos liudininku. Grįžęs iš nacių pragaro, kur matė ir patyrė sunkiai suprantamus dalykus, Sruoga per kelis mėnesius parašė memuarinę knygą „ Dievų miškas“. Poetas ironizuoja vokiečių koncentracijos stovykloje vykdomą asmens nužmoginimą, čia yra teigiama, jog lageryje žmogus tampa ne asmenybe, bet numeriu. Kiekvienam kaliniui, kuris atvyksta į Štuthofą yra suteikiamas numeris, kuris tampa jo tapatybe. Pasakotojas ironiškai rašo, jog pamesti savo numerį yra blogiau nei pamesti savo galvą. Nacių karininkai nematė kaliniuose žmonių, nebeegzistavo jokie jausmai, emocijos, toks elgesys su kaliniais buvo žemiau elgesio su gyvuliais. Netgi šunys, saugoję Štuthofo kalinius, buvo vertinami labiau už žmones – jiems ir pyragaičius kepdavo, ir netgi atskirus barakus statė. Nuolatinis kalinių engimas, mušimas, patyčios pasėjo žmonėse mintis, jog geriau mirti negu kęsti tokią realybę. Mirtis nebebuvo apjuosta paslaptingumo skraiste, nebeliko baimės mirti, ji tapo išsigelbėjimu, o ir pasakotojas į mirtį knygoje žvelgia su ironija – „ ... rado paprastesnę išeitį, ėmė mirti vienas po kito.“ Nebebuvo gerbiamas žmogus ar jo gyvybė. Užmušti žmogų, jį pakarti ar kitais būdais nužudyti tapo savotiška pramoga ir rutinos praskaidrinimas lageryje. Vienas tokių budelių buvo Vacekas Kozlovskis, įvardijamas kaip „ mušeika specialistas, budelis mėgėjas.“ Jis patirdavo malonumą ką...
Šį darbą sudaro 967 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!