Kaip gyvenimas išbando žmogaus dvasinę stiprybę? (kalbėjimas)

Norint gyventi pilnavertį gyvenimą, kuriame žmogus - nepalaužiamas, svarbu išvaikščioti visus gyvenimo takus ir takelius. Tik kartais tie takai gali būti kupini išbandymų, kančios ir skausmo. Tačiau tik peršokus per žarijas, įmanoma nugalėti savo baimes, nebebijoti to, kas jau matyta ir eita. Tik pasaulyje, kuriame žmogus nebijo kovoti dėl savo tiesos, savo gyvybės ir savo vertybių sugeba išlikti stiprus. Anot vokiečių filosofo Karlo Jaspero, žmogus yra linkęs į egzistencinę inerciją. Būdami laimingi, išgyvename sąstingį. O susidūrę su situacijom, kurių negalime kontroliuoti, išjudinam visas galias ir kylame į kovą už išlikimą. Tad ribinės situacijos, dėl kurių nelengva, skauda gyventi, pažadina žmogaus sąmonę, kuri verčia nepasiduoti, išsaugoti vidinę savasties jėgą.
Ribinėje situacijoje, kurioje aplinkybės verčia atsikratyti savo individualumo ir paklusti visuomenės diktuojamoms taisyklėms, žmogus supranta svetimo pasaulio absurdiškumą, ir lieka ištikimas savo tiesai, išsaugo tapatybės autentiškumą. Katastrofų laikotarpiu vykusieji karai nuvertino žmogų, matė jį kaip anoniminę masės dalį. Vis mažiau žmonių tikėjo Dievą. Tad netikintiesiems prasmė išnyko. Tačiau jie, išlikę atsparūs pasauliui, pradėjo ieškoti naujosios tiesos. Vienas tokių, kuris tą tiesą rado ir dėl jos sustiprėjo dvasiškai, buvo Albero Kamiu romano “Svetimas” protagonistas Merso. Beprasmiame pasaulyje jis gyvena taip, tarsi toji prasmė būtų ir ją kuriasi pats. Nihilistinę filosofiją išpažįstantis Merso nemeluoja nei sau, nei kitiems. Jis užsideda abejingumo šarvus. Sužinojęs, kad mirė jo mama, pripažįsta sau, kad nė nežino kiek metų jai buvo. Jis nevaidino per mamos laidotuves, neverkė, negedėjo, kaip buvo priimta visuomenėje. Nemelavo mylimajai, sakydamas, kad jos nemyli ir tuoksis su ja, jeigu tik ji to norės. Nevaidino prieš viršininką - kad yra ambicingas ir ištroškęs karjeros. Net ir padaręs nusikaltimą, nužudęs žmogų, teisme jis nieko neslėpdamas atskleidžia visą tiesą. Tokį žmogų be kaukės visuomenė teisia, baudžia ir galiausiai pražudo. Juk Merso, anot aplinkinių, dar prieš nusikaltimą turėjo nusikaltėlio širdį: negedėjo, neatgailavo, nesirūpino, nemylėjo - netilpo į visuomenės standartų rėmus....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!