Kaimo gyvenviečių architektūra

• Plačiąją prasme, kaimu vadinama visa periferinė šalies teritorija, išskyrus miestus. Pagal dabartinį LT kalbos žodyną, kaimas – valstiečių darbo ir gyvenamoji vieta. Kaimo gyvenvietės įvardijimas kaimu yra nelogiškas sisteminio darinio dalies tapatinimas su visuma.
• Trobesiai grūdinėms kultūroms apdoroti, šiaudams bei šienui laikyti (jaujos, kluonai, daržinės, žardinės).
• Padriki kaimai (maži ir dideli).
• Kupetiniai kaimai.
• Vienkiemiai kaimai.
• Gatviniai kaimai.
• Viensėdžiai.
Žemaitiškos vienkieminės sodybos
• Gyvenamasis namas stovi ant sodybos išilginės ašies, prie kaimo gatvės, galu į ją. Panašiai pastatyta ir klėtis tačiau prie išorinės sodybos ribos. Priešingoje gyvenamojo namo pusėje, prie kitos šoninės sodybos ribos, pastatytas L raidės formos tvartas, kuris galu atsuktas į gatvę.
Užnemunės vienkieminės sodybos
• Viename kiemo pakraštyje, paprastai pietiniame arba vakariniame, šonu į kiemą stovi gyvenamasis namas, vadinamas stuba. Priešingame sodybos pakraštyje – kluonas, taip pat šonu į kiemą.
• Sodybos apželdinimas: gausiai apželdinamos lapuočiais medžiais; klevais, uosiais, liepomis.
Kompoziciniai principai ir priemonės etnoarchitektūroje
• Dėl darganoto Lietuvos klimato išsivystė senąjai liaudies architektūrai būdingas keturšlaičio stogo tipas, kuris labai gerai atlaikė vėjo spaudimą, nes buvo aptakios formos ir rėmėsi į visas keturias sienas. Nuo lietaus ir vėjo medines sienas saugojo žemos ir plačios pastogės. Stogo nuolydis pritaikytas greitam lietaus nutekėjimui, sniego nuslinkimui ir nesudarė didelio pasipriešinimo vėjui.
Būdingas senų namų lėpis ir vėlesni prieangiai skirti apsaugoti nuo lietaus ir vėjo prie namo dirbantį žmogų.
• Būdingas senų namų lėpis ir vėlesni prieangiai skirti apsaugoti nuo lietaus ir vėjo prie namo dirbantį žmogų.
• Kylant technikos lygiui gerėja vidaus įrengimai (grindys ir pertvaros), padidėja sienų plokštumos, mažėja pastogės, kurias verčia kelti aukštyn didesni langai.
• Sienos (ypač žemaitijoje) pradedamos apkalinėti lentomis, tobulėjant apšildymo sistemai ėmė nykti čiukurai.
• Vystosi nauji stogų tipai (pusskliautiniai, dvišlaičiai), kurie atsirado išplitus lentų gamybai, dėl to skliautus buvo galima apkalti lentomis.
Lietuvių liaudies architektūrai įtakos turėjo ir šie specifiniai veiksniai
• Amatų vystymasis.
• Įvairios socialinės - ekonominės reformos.
• Bendravimas su kitomis kaimyninėmis tautomis.
• Didieji istoriniai stiliai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!