Kaimo gyventojų užimtumo pokyčiai

Dabartiniu metu beveik visos socialinės gyventojų grupes susiduria su nedarbo grėsme, darbo pobūdžio pasikeitimu, darbo užmokesčio ir realių poreikių neati­tikimu.
Vykdyta agrarinė reforma iškėlė naujus kaimo socia­linės infrastruktūros vystymosi, jos paskirties reikalavi­mus. Tokie veiksniai kaip Lietuvos administracinio susiskirstymo keitimas, naujų gamybinių struktūrų kūri­masis, kaimo apgyvendinimo sistemos keitimasis keičia ne tik gyventojų poreikių struktūrą, bet ir tų poreikių tenkinimo priemonių sistemą.
Mažas gyventojų užimtumas, nedidelės žemės ūkio produktų kainos, tai, kad nelaiku atsiskaitoma su žem­dirbiais už parduotą produkciją, maža kaimo ekonomi­nes veiklos įvairove atsiliepia kaime gyvenančių žmonių pajamoms, jų gyvenimo kokybei.
Daugelyje išsivysčiusių Europos Salių analizuojant gyvenimo lygį nėra išskiriamas miestas ir kaimas. Gy­venimo lygis siejamas ne tiek su gyvenamąja vieta, kiek su socialiniu ekonominiu namų Ūkio statusu, namų ūkio narių padėtimi darbo rinkoje, užimamomis pareigomis.
Lietuvoje pastaraisiais metais vis labiau ėmė didėti gyvenimo lygio skirtumai tarp miesto ir kaimo. Atlikti kaimo socialinės raidos tyrimai rodo, kad kaimo gyven­tojų lygis yra žemesnis nei miesto.
Kaimo gyventojų demografinė sudėtis, nedarbas, smulkus ūkiai daro didelę įtaką kaimo gyvenimo lygiui.
Kaime gyvenančios šeimos skursta labiau nei mieste, jų piniginių pajamų skirtumai toliau didėja.
Tyrimo (tikslas - ištirti kaimo gyventojų užimtumo pokyčius, išanalizuoti esamą situaciją, nustatyti svar­biausius kaimo socialinę raidą lemiančius veiksnius.
1. LIETUVOS EKONOMIKOS PLĖTROS ILGALAIKĖ STRATEGIJA
1.1. Žemės ūkis
Svarbūs užimtumo pokyčiai, nagrinėjamu laikotarpiu, vyko žemės ūkyje. Nuo 1991 iki 1996 metų Lietuvoje didėjo užimtųjų žemės ūkyje dalis. Tai neigiama tendencija Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą požiūriu, bet tam buvo objektyvių prielaidų. Reorganizavus kolūkius ir tarybinius ūkius, šeimoms, gyvenančioms kaime ir norinčioms užsiimti žemės ūkio veikla, buvo skirta po 3 ha žemės. Esant sunkiai ekonominei padėčiai 1991-1993 metais, daugelis žmonių mieliau rinkosi darbą žemės ūkyje nei bedarbystė. 1999 metų pradžioje žemės ūkio kadastre buvo įrašyta 314 tūkst. smulkių žemdirbių, turinčių iki 3 ha žemės. Be to, tėvų ar giminaičių žemę atgavo ir ja naudojasi dar apie 221 tūkst. gyventojų. 2000 metų sausio 1...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!