Moralė - būdas, charakteris, tinkamas elgesys. Kaip sąvoka, ji, turi keletą reikšmių. Pirmoji, nusakančioji reikšmė, apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė. Kitaip – tai doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Pagal antrąją, normatyvią universaliąją reikšmę, moralė (dorovė) nusako dorovingo elgesio idealą, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Šie idealai dažnai yra pakankamai bendražmogiški, mažiau priklausomi nuo bendruomeninių sąlygų. Trečioji reikšmė yra tiesiogiai siejama su etika kaip sisteminiu filosofiniu mokslu, nagrinėjančiu dorovę, žmonių visuomeninius ir individualius santykius gėrio ir blogio atžvilgiu. Moralės terminas dažniausiai vartojamas kaip etikos sinonimas. Susijusi su etika, politine, socialine, teisės filosofija; moralės filosofijos problematika nagrinėta visais filosofijos istorijos laikotarpiais.
Elgesys kaip geras vertinamas pagal poelgių du pagrindinius tipus – poelgius, gerus pačius savaime ir poelgius, vertinamus kaip gerus todėl, kad jie neprieštarauja dorovės normoms. Skiriami elgesio trys pagrindiniai būdai, kurių žmogus laikosi pagal tai, ką mano esant aukščiausiuoju gėriu – laimę (arba malonumą), pareigą (arba dorybę ar įsipareigojimą) ir tobulumą (suprantant jį kaip žmogaus galimybių visišką realizavimą). Istoriškai susiklostė ir gero elgesio reikalaujantys trys autoritetai – dievas, gamta (arba prigimtis) ir protas. Autoritetu pripažįstant dievą elgesio standartas yra paklusti jo valiai ir vykdyti priesakus, pripažįstant gamtą, elgesio standartas yra jos dėsnių ir žmogaus prigimties paisymas, pripažįstant protą, geru laikomas racionaliu mąstymu grindžiamas elgesys. Jos atstovai teigia, kad tuomet, kai tam tikro elgesio motyvas yra malonumai, žmogus turi apsispręsti ką rinktis – kūno, dvasinius malonumus ar abiejų atsisakyti tam, kad pasiektų ramybę. Elgesys, kai svarbiausias motyvas yra pasiekti galią, kyla iš gyvenimo, kaip varžybų, suvokimo. Aukščiausiuoju gėriu laikoma absoliuti valdžia, kurios siekiantys asmenys dažniausiai nesilaiko įprastų dorovės taisyklių. Paprastai įtikinėjama tokį elgesį esant dorą, kai norima nuslėpti tikrąjį motyvą – jėgos siekį. Moraliniu požiūriu...
Šį darbą sudaro 1045 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!