Kada meilė virsta tragedija? Pastraipa

Kada meilė virsta tragedija?

Tristano ir Izoldos meilė- viena liūdniausių visų laikų meilės tragedijų. Riteris Tristanas ir princese Izolda, įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Tačiau Izolda, tam kad būtų išvengti kariniai konfliktai tarp dviejų kraštų, prižadėta Tristano dėdei- karaliui. Taigi jų meilė visuomenės uždrausta, nepriimtina ir jie tai žino, bet tik išgėrę meilės eleksyrą jie ją iš tikrųjų pripažįsta. Tačiau Izolda savo pareigą tėvynei, motinai, o Tristanas savo garbę bei ištikimybę Dėdei, laikė svarbesniais nei šią iki galo nesuprastą aistrą ir išsiskiria savo keliais, kurių gale laukė tragedija. Kas lėmė jų tokį likimą?

Visų pirmą, meilė virsta tragedija, kai mylima pasyviai, padėjus Tristano kardą tarp savęs ir mylimosios. Likimas gali lemti, ką įsimyli, bet tik žmogus turi galią savyje tą meilę palaikyti, nes pasaulis nuolat keičiasi ir viskas, kas gražu ir miela, labai greitai gali būti prarasta. Dėl politinių, istorinių, gamtinių sąlygų. Arba kartais to ko vienas nesivilia saugoti kitas gali nuvilioti. Taip kaip Vaižganto romane „Dėdės ir dėdienės“ iš Mykoliuko, kuris mylimajai nedrįso pripažinti savo jausmų, nemanė jos pabučiuoti ar net prie jos prisiliesti, Geišos atimama jo didžioji gyvenimo meilė- Severiutė. Tiksliau, net neatimama, o paprasčiausiai be jokios kovos ar pykčių atiduodama. Kartu dingo Mykoliuko skambinamos melodijos, linksminančios visą kaimą, o Severija prarado, vaiką, vyrą ir nebeturėdama atramos visiškai palūžo. Gyventi jiems kartu būtų buvę sunkiau, bet turėdami vienas kitą jie bent būtų išlikę laimingi ir stiprūs. Gal pasyvumas kyla iš nepasitikėjimo savimi? Taip bent jau pasyvumą aiškino egzodo literatūros atstovas Marius Krivickas savo romane „Miškais ateina ruduo“. Tilius- pagrindinis romano veikėjas, kryžkelės žmogus: kai atsiranda svarbus sprendimas nuolat leidžia gyvenimo srovei jį nunešti, kur ji teka savaime. Nuo pat vaikystės, kada tikriausiai ir susidarė nepilnavertiškumo jausmas jame. Dar būdamas skurdžiu vaiku turinčiu pasirūpinti savo šeima, kadangi prarado tėvą, jis pradeda skaityti knygas. Pasaulis buvo jam žiaurus tai savaime aišku, kad jis suksis į svajonių pasaulį, kuriame viskas savaime išsisprendžia. Prie to dar pridėjus tai, kad jis būdamas toks jaunas pats nežinojo ką daryti ir nieko nesugebėjo, o tėvo taip reikalingo patarimo nebuvo, tampa aišku, kodėl Tiliui susidaro nepilnavertiškumo kompleksas ir kodėl jis nusprendžia pasiduoti ir gyvena inertiškai. Tačiau ką jam daryti kai viena ir nepakartojama gyvenimo meile, kuri praskaidrina tamsią jo kasdienybę, tolsta tekant likimo pasroviui. Kai jo kūnas instinktiškai, žvėriškai nori Monikos, bet dvasia- Agnės. Vėlgi kaip Mykoliukas leido Geišos aistrai nuvilioti Severiutę, Tilius leidžia aistrai užimti jį, leidžiasi Monikai kaip sirenai jį nuvilioti už borto ribų. Ir pabaigoje ši inertiška aistra nuvedė jį prie pražūties. Meilė yra labai svarbus, bet tuo pačiu ir trapus dalykas. Meilė kaip mažojo princo rožė, reikli ir silpna, kuria reikia nuolat rūpintis, nes kitaip liksi pats vienas savo skurdžioje, tamsioje planetoje.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!